The Diamond Arm (Brilliantovaya ruka) (Бриллиантовая рука)

BRILIANTINĖ RANKA

Scenarijaus autoriai: M. Slobodskojus, J. Kostiukovskis L. Gaidajus.

Režisierius Leonidas Gaidajus.

Ore, žemėje, ant vandens ir po vandeniu filmavo operatorius Igoris Černychas.

Kompozitorius A. Zacepinas.

Juosta filmuota pusiau slapta kamera.

Sveiki atvykę!

BRILIANTINĖ RANKA

Vaidina. Nina Grebeškova.

Nona Mordiukova Svetlana Svetličnaja.

Anatolijus Papanovas Andrejus Mironovas.

Stanislavas Čekanas Vladimiras Guliajevas ir kiti.

Taip pat vaidina.

E. Melnikova, A. Faitas ir kiti.

Ir dar.

V. Ostrovskaja, S. Cholina.

T. Nikulina ir kiti.

Be to.

A. Chvylia, G. Svetlanis ir kiti.

Be viso to.

Sašenka Lisiutina, Mitia Nikolajevas.

Ir pagaliau

Jurijus Nikulinas.

PIRMOJI DALIS Brilianto beveik nematyti.

Brangus radijo klausytojai, rengiu reportažą iš jūrų uosto.

Už kelių minučių sis gražuolis laineris su grupe tarybinių turistų N-7

ištaigingose kajutėse išplauks į dar vieną labai įdomią kelionę.

- Atsiprašau. Laba diena. - Laba diena.

Prašom pasakyti savo vardą ir tėvavardį.

Semionas Semionovičius Gorbunkovas.

- Kur dirbat? - „Giprorybos“ vyr. Ekonomistas.

- Ką galėtumėt pasakyti mūsų radijo klausytojams?

- Po teisybei, nenorėjau plaukti. Ketinau pirkti žmonai kailinius.

- Kailinius - vėliau. Svarbiausia pasižvalgyti po pasauli.

Nes dirba, dirba... Kailinius vėliau.

- Vadinasi, jus dar niekad... - Žinoma, ne. Mes toliau nei

iki Dubrovkos nesam nuvažiavę.

- Ir jus pirmąkart vykstat? - Ne, aš niekur nevykstu.

Mes išlydime tėtį.

- Fish street - Žuvies gatvė. „Čikanuk“ vaistinė.

- Liolikai, puikiai prisimenu. - Viskas turi atrodyti įtikimai.

Nugriūsi, keiktelsi... „Po velniais“!

Atleisk, „Po velnių“.

Žiūrėk, nesupainiok! Trauma, viskas tikroviškai.

Kaip sako šefas, mūsų atveju svarbiausia realizmas.

Metas, turiste.

Nereikia...

- Laba diena. - Laba diena.

- Čia 16-a kajutė ar apsirikau? - 16 a. Jus irgi čia plauksit?

Susipažinkim. Genadijus Petrovičius Kozadojevas.

Labai malonu. Semionas Semionovičius Gorbunkovas.

- Tikiuosi, susidraugausim. - Žinoma. Ar paėmėt suvenyrų?

- Ne. - O aš pasiėmiau.

Degtinės?

Ėjo septinta įdomios kelionės diena.

- Aš mėgstu dainas apie kiškius. - Apie ką?

- Apie kiškius. - Kiškiai neaktualūs.

„Nesėkmių sala“.

Žaluma nuklota, ištisai žalia Yra vandenyne „Nesėkmių sala“..

Ten laukiniai žmonės Laimės jiems nėra,

Išvaizda siaubinga, Bet širdis gera.

Kad ir ką darytų Nesėkmė viena,

Nes, matyt, pirmadienį Gimdė juos mama.

Nekimba krokodilai, Kokosai neauga,

Verkia, meldžias Dievui, Ašaras vis braukia.

Jie ne dykaduoniai, Išgyvent galėtų,

Tiktai tuos pirmadienius Jiems atšaukt reikėtų.

Bet saloj lyg tyčia Kalendoriaus nėr,

Tad vaikams, suaugusiems Gyvenimo nebėr.

Ir verkia nelaimingi, Kad niekam nežinia,

Nei kelinti čia metai, Nei kelinta diena.

Pagaliau paskutinis užsienio uostas prieš sugrįžtant į tėvynę.

Ponai, esam vadinamajame senamiestyje.

Imperatoriaus Semusino laikais čia, ant šitų kalvų, stovėjo

puikus rūmų ansamblis

su dviejų minaretų mečete, haremu...

- Ar iš proto išsikraustei? - Ji kviečia, kažkas atsitiko.

- Paskui. Ne, ne, jokiu būdu. - Gal jai ko nors reikia?

- Ko jai reikia, pasakysiu paskui. - Ledi, sinjora, frau, mis, gaila,

bet nieko neišeis. Rusų turistas! Aukštos moralės, aišku? Greit!

Bet ko jai reikia?

- Nikolajau Ivanovičiau, leiskit padėkoti už įdomią ekskursiją.

- Draugai, dabar laisvas laikas. Galit pasivaikščioti po miestą.

Tik turėkit omeny: Lygiai 17 vai. Visi turit būti motorlaivyje.

Aišku? Viskas. - Geša!

Geša!

- Ko mane palikai? Kas tave paliko? Laukiu.

1 tą pusę.

Vaistinė „Čikanuk“.

- Kurgi jis? - Ramiai, ateis.

- Slaptažodis kaip anksčiau: „Po velnių“?

„Po velnių“.

- Ar jis tikrai iš motorlaivio „Michailas Svetlovas“?

- Mums taip pranešė. - Motorlaivis už val. Išplauks.

- Užsičiaupk! - Atleiskit, pasikarščiavau.

Tu žinai... Geša!

Geša!

Piliete!

Po velnių! - Po velnių! Po velnių!

- Rusas? „Michailas Svetlovas“? - Taip.

Po velnių! Po velnių!

- Kas jam? - Iš tikrųjų stiprus išnirimas.

- Net apalpo. - Pradėsim.

- Po velnių! Po velnių! - Michailas Svetlovas“!

Po velnių!

Po velnių!

Po velnių!

- Rusas? - Rusas, rusas.

- „Michailas Svetlovas“? - „Michailas Svetlovas“.

- Čia aš, aš. - Ko žiopsojai, senas asile?

- Bet ir tas pasakė slaptažodi Po velnių“.

Toliau - neverčiamas žodžių žaismas su vietos idiomatika.

Drauge, drauge, būtų gerai... Laikas, laikas...

Tie kretinai dievagojosi, kad jis buvo be sąmones.

Vadinasi, tas vėpla nieko nežino. Puiku.

- Na, kas čia? - Paprasta kontrabanda.

- Ką? - Kontrabanda.

- Kam jūs taip, Semionai Semionovičiau? Išgerkit.

- Aš negeriu. - Skaitėt „Savaitės“ skyriuje.

„Namams, šeimai“? Gydytojai pataria: Ramina nervus,

praplečia kraujagysles. Gerkit.

Gerkit, gerkit.

- Kapitone, ką man dabar daryti? - Nieko. Ilsėkitės, šokit,

linksminkitės. Tik apie kontrabandą niekam nė žodžio.

- Bet manęs klaus, kas rankai. Atsakykit: Paslydau, kritau,

uždaras lūžis. Apalpau, atsipeikėjau gipsas.

- Paslydau, kritau, uždaras lūžis. Apalpau, atsipeikėjau gipsas.

- Teisingai. O apie šį dalyką pranešiu, kur reikia.

Ačiū.

- Nejaugi nieko neprisimeni? Atsargiai, atsargiai!

- Kodėl? Prisimenu. - Ką prisimeni?

- Paslydau. Apalpau. Atsipeikėjau gipsas.

- Ir viskas? - Viskas.

- Geriau aš bučiau nugriuvęs vietoj tavęs.

- Ką tu, Geša, ačiū. - Saugok ranką, Senia. Saugok.

- Nadia susinervins. - Ką daryti? Kaip jie sako,

toks jau tas „c'est la vie“.

Atleisk, drauge.

Išėjimas.

- Drauge, man jau eiti? - Eikit, drauge, netrukdykit.

- Visai? - Taip.

- Nejaugi kapitonas jų neperspėjo? Ką daryti?

- Štai jis. Viskas gerai, preke saugi kaip seife.

- O raktai? - Ką?

- Kaip sako mūsų šefas, jei žmogus idiotas, tai ilgam.

- Liolikai, nesuprantu, ką šneki. - Tuojau suprasi. Pas šefą!

- Kur važiuosim? - Namo.

- Buvot užsienyje? - Taip, buvau.

Ką dabar daryti? Gal į miliciją? Namo? Kad namo ir važiuoju.

Juk nepasakiau jam adreso. Kur jis mane veža?

- Čia į miestą tik vienas kelias. - Prašau Morskaja 21-9.

3-a laiptinė, 3-as aukštas.

- Kas jūsų rankai? - Kodėl jis klausia? Smalsauja?

Įtartinas tipas.

Paslydau, kritau. Uždaras lūžis. Apalpau. Atsipeikėjau - gipsas.

- Ar saviveikloje dalyvaujat? - Dalyvauju.

Kam pamelavau? Juk ne. O kodėl jis paklausė?

Užkalba dantis. Labai įtartinas tipas.

Kodėl pasuko? Juk tiesus kelias. - Ten remontas. Apylanka.

- Sustokit, paimsim. - Pagal instrukciją negalima.

- Nepaėmė pakeleivių, jis ne taksistas. Banditas.

- Kodėl išsyk neprisistatėt? - Tikrinau, ar mums tiks.

- Patikrinot? - Patikrinau, drauge pulkininke.

Tiks.

Nesitikėjau, kad jis... - Gipsu.

- Tikrai taip, drauge pulkininke. Tikriausiai man reikia...

- Nereikia. Jis sutiko? - Sutiko. Turiu pasiūlymą. Jei?

- Neverta. - Aišku. Tai gal reikia?

- Nereikia. - Suprantu. Tai bent leiskit...

- Bandykit. Jums patikėta ši operacija, jūs ir vykdykit.

Pasakokit, kas buvo toliau. - Klausau, drauge pulkininke.

Kai mudu taip susipažinom, aš jam išdėsčiau mūsų planą.

- Ką man dabar daryti? - Nieko. Gyvenkit. Patys užkibs.

Jie seks jus, mes - juos. Kai jus bandys nutverti, juos sučiupsim.

- Būsiu jaukas? Suprantu, pats esu žvejys.

Jie pasiūlys didelę išpirką, o aš dar pasiderėsiu.

- Kam jiems išsiduoti? Juk jie įsitikinę, kad jūs nieko nežinot.

Jie stengsis atgauti prekę už dyką ir kad jūs nepastebėtumėt.

- Kaip galima nepastebimai nuimti gipsą?

Galima!

- Nežinau, ką darys, bet jie gali nugirdyti, užmigdyti, pritrenkti.

Žodžiu, nuo bejausmio kūno. Pagaliau nuo lavono.

- Nuo kieno lavono?! - Bet esu tikras, kad taip nebus.

- Michailai Ivanovičiau, gal šitą gipsą uždėti kam nors kitam?

Tiesa! Žinoma, galit atsisakyti.

- Ne, nesu bailys, bet bijau. Bijau, kad nesugebėsiu.

- Kiekvienas žmogus daug gali. Deja, ne visi žino, ką sugeba.

- Taip, taip, pasitaiko. - Dabar susitarkim dėl ryšio.

- Na ką jūs, Semionai Semionovičiau?

Minutėlę. Ryšį palaikysim taip.

Jei mums jūsų reikės... - jūs pas mane atvažiuosit.

- Jei jums mūsų reikės... - savo vardu išsikviesiu taksi.

- Atvažiuosiu arba aš, arba mano padėjėjas. Aišku?

- Labai jums ačiū. Jūs jau man atleiskit, kad...

Nieko, mums būna ir blogiau.

- Gal užeitumėt? Supažindinčiau su žmona.

Semionai Semionoviciau, juk sutarėm - niekas neturi žinoti.

- Net Nadia? - Niekas.

Supratau.

- Semionai Semionoviciau, o daiktai?