The Hobbit: The Desolation of Smaug

HOBITAS

Brylius - Grafystės pakraštys

Šokantis Ponis

Mirštu iš troškulio! Greičiau!

- Prašau. - Labai ačiū.

- Atsargiai! - Atleisk, brangioji.

- Prašau. - Ačiū.

Pone Stedlai.

Ar galiu prisėsti?

Man to paties.

Man turbūt reikia prisistatyti. Aš Gendalfas.

Gendalfas Pilkasis.

Žinau, kas tu.

Koks smagus netikėtas susitikimas.

Kas atvedė Toriną Ąžuolskydį į Brylių?

Girdėjau, kad mano tėvą matė

klajojantį

dykynėse prie Danlendo.

Ieškojau jo.

Neradau nė ženklo.

Torinai, apie Treiną jau

seniai girdėti

vien gandai.

Jis vis dar gyvas.

Aš tuo tikras.

Mano tėvas prieš dingdamas matėsi su tavim.

Ką jam pasakei?

Raginau jį žygiuoti į Ereborą,

suburti septynias nykštukų armijas,

sunaikinti slibiną ir atsikovoti

Vienišąjį Kalną.

Tau pasakyčiau tą patį.

Atsiimk tėvynę.

Susitikom neatsitiktinai, ar ne, Gendalfai?

Ne.

Neatsitiktinai.

Vienišasis Kalnas kelia man nerimą,

Torinai. Tas slibinas jau per ilgai ten tupi.

Anksčiau ar vėliau

į Ereborą atsigręš dar tamsesni padarai.

Keliaudamas Žaliuoju keliu

susidūriau su nemaloniais veikėjais.

Jie palaikė mane valkata.

Kaip suprantu, jie to pasigailėjo.

Vienas iš jų nešė žinutę.

Čia juodoji kalba.

Čia pažadėtas atlygis.

Už ką?

Už tavo galvą.

Kažkas nori, kad mirtum.

Torinai, daugiau nebelauk. Tu -

Diurino sosto paveldėtojas.

Suvienyk nykštukų armijas.

Kartu turėsit pakankamai galios

atsiimti Ereborą.

Sušauk septynių nykštukų šeimų susirinkimą.

Reikalauk, kad jie laikytųsi priesaikos.

Septynios armijos prisiekė tam, kuris turi Karaliaus brangakmenį.

Treino akmenį.

Tik jis juos visus suvienys,

bet jį, jei pamiršai,

pavogė Smogas.

O jei aš padėsiu jį atgauti?

Kaip?

Treino akmuo guli už pusės pasaulio,

palaidotas po ugnimi alsuojančio slibino kojomis.

Taip.

Todėl mums reikės plėšiko.

Po 12 mėn.

SMOGO DYKYNĖ

Ar gauja arti?

Per arti. Už poros lygų. Bet tai ne blogiausia.

- Ar vargai tave užuodė? - Dar ne. Bet užuos.

- Turim kitą bėdą. - Jie tave pamatė?

Jie tave pamatė.

Ne, ne tai.

O ką aš sakiau?

Tylus kaip pelytė.

Puikus subjektas plėšikauti.

Ar paklausysit?

Ar paklausysit?

Noriu pasakyti, kad ten yra ir dar kai kas.

Kokio jis pavidalo?

Gal lokio?

Taip, tik didesnis.

Daug didesnis.

Tu žinai apie šitą žvėrį?

Siūlau grįžti atgal.

Ir būti užpultiems gaujos orkų?

Yra namas...

Netoli nuo čia. Galėtume pasislėpti.

Kieno namas?

Priešo ar draugo?

Nei to, nei to.

Jis mums padės arba...

Mus nudės.

Argi mums yra iš ko rinktis?

Nėra.

Bėgam!

Čia! Greičiau!

Bėgam!

Bomburai, bėgam!

Į namą!

Greičiau!

Bėkit vidun.

Atidarykit duris!

Greičiau!

Stumkit!

Dvalinai!

Nagi, vyručiai!

Kas čia

toks?

Čia mūsų šeimininkas.

Jo vardas Beornas.

Jis žvėrtakys.

Kartais jis - didžiulis, juodas lokys.

Kartais - puikus, stiprus vyras.

Lokys nenuspėjamas...

Bet su vyru susitarti galima. Tačiau

jis nykštukais pernelyg nesižavi.

Jis nueina.

Pasitrauk iš ten!

Tai nenatūralu. Visiškai!

Juk aišku. Jis užburtas

kokiu nors juodu keru.

Nebūk kvailas.

Jis neužburtas, jis toks yra.

Gerai. Dabar eikit pamiegoti, visi.

Šiąnakt čia būsit saugūs.

Tikiuosi.

Pulkim dabar!

Nudėkim nykštukus, kol miega.

Ne.

Juos saugo žvėris.

Nudėsim juos kelyje.

Jie renkasi Dol Guldure.

Šeimininkas tave kviečia.

Mūsų daugėja.

Mes stiprėjam.

Tu vesi mano armijas.

O kaip Ąžuolskydis?

Artinasi karas.

Pažadėjai man jo galvą.

Jie visi

mirs.

Ar atšaukt medžioklę?

Bolgai!

Turiu tau užduotį.

Ar vis dar trokšti nykštukų kraujo?

Tai tu tas, kurį vadina Ąžuolskydžiu.

Sakyk man...

Kodėl Azogas

Išniekintojas tave medžioja?

Tu pažįsti Azogą?

Iš kur?

Mano žmonės gyveno kalnuose

iki atkeliaujant iš šiaurės orkams.

Išniekintojas išžudė didumą mano šeimos.

Dalį padarė

vergais.

Ne darbui,

o pramogai.

Žvėrtakius laikyti narvuose

ir juos kankinti jam buvo smagu.

Tokių kaip tu yra daugiau?

Kadaise mūsų buvo daug.

O dabar?

Dabar tėra vienas.

Jums reikia pasiekti

Kalną iki pasibaigiant rudeniui.

Iki Diurino dienos pabaigos.

Taip.

Jums liko mažai laiko.

Todėl mums teks keliauti per Mirkvudą.

Tą mišką gaubia tamsa.

Tarp tų medžių klaidžioja blogi padarai.

Tarp Morijos orkų ir Dol Gulduro nekromanto

sudaryta sąjunga.

Nekelčiau ten kojos,

nebent labai reikėtų.

Keliausim Elfų keliu.

Tas takas vis dar saugus.

Saugus?

Mirkvudo miško elfai

ne tokie kaip kiti.

Jie ne tokie išmintingi

ir pavojingesni.

Bet tai nesvarbu.

Kaip suprasti?

Šiose žemėse knibždėte knibžda orkų.

Jų vis daugėja.

O jūs pėsti.

Gyvi to miško

nepasieksit.

Nemėgstu nykštukų.

Jie godūs.

Ir akli.

Akli gyvybei tų,

kuriuos laiko žemesniais už save.

Bet orkų nekenčiu labiau.