Monsters

Matome vyrą ir moterį. Išlipame.

- Judinkitės, greičiau! - Nagi, čia nesaugu.

Sere, čia draudžiama zona. Nedelsiant jus iš čia išgabensime.

Tai mano mėgstamiausia melodija.

- Kiekvienas tokią turi. - Ar mes toli nuo bazės?

Nežinau. Ko gero, bus apie 20...

2-5, atsakykite.

Padėkit!

Kas nors padėkit! Gelbėkit!

- Prašau leidimo pulti. - Romeo, ar susitvarkysi?

Reikalinga oro pajėgų pagalba, tuojau pat nurodysiu jums koordinates!

- Oro antpuolis! - Padėkit!

Jei pulsime iš viršaus, didesnė tikimybė juos įveikti.

- Pastirpinimas! - Padėkit kas nors.

- Jūs pasirengę? - Sunaikinkit jį.

- Pradedam. - Sulig trim.

Atleiskite?

Gal žinote, kur buvo nuvežti sužeistieji? Ar kalbate angliškai?

- Ar kas nors kalbate angliškai? - Taip, truputį.

Kur buvo nugabenti nuketėjusieji? Kur? Į ligoninę?

Į kurią?

Palauk čia, gerai? Grįšiu už 5 minučių.

Kur visi žmonės iš viešbučio? Juos atvežė vakar, ar šiandien ryte?

Samanta Vaiden?

Ji tenai?

- Sem? - Taip?

Aš - Endriu Kolderis. Dirbu tavo tėvui.

Buvau čia atsiųstas, jog įsitikinčiau, ar tau viskas gerai.

- Ar ji lūžus? - Ne.

Aišku. Vadinas... Tau viskas gerai?

Aha.

Puiku.

- Ar tai ultimatumas? - Ultimatumas? Pernelyg karščiuojiesi.

Karščiuojuosi? To laukiau trejus metus.

Paklausyk, Kolderi, ji - boso dukra. Turi kuo skubiau ją iš ten ištraukti.

Nejau taip sunku padaryti tai dėl manęs?

Bet tai mano didžioji galimybė. Apie kurią tiek kalbėjom, ir kurios šitiek laukiau.

Tiesiog išvežk ją iš ten. O ryt vėl galėsi grįžti. Tik tiek teprašau.

- Pyrsai, mano atsakymas - ne. - Tu negali atsisakyti!

Tėti, aš sveika, viskas ne taip blogai, kaip atrodo.

- Bet per televizorių atrodo nekaip. - Tuomet nebežiūrėk televizoriaus, tėti.

- Ar traukinys vis dar vyksta į pakrantę? - Taip.

Du bilietus. Dviems amerikiečiams.

Džiaugiuos, kad tau nieko nenutiko. Ar skambinai Džonui?

Sem?

Sem, jis tavo sužadėtinis. Turėtum jam paskambinti.

- Tėti, atvyko traukinys, turiu eiti. - Nejau negali dabar pat jam paskambinti?

Jei tučtuojau nepadėsiu ragelio, pavėluosiu.

Viskas, Sem. Baik kalbėti. Traukinys jau išvyksta, eime.

- Tėti, turiu eiti. - Sem, ar ten tas vyrukas?

- Tėti, mums jau laikas. - Duok man su juo pakalbėti.

- Nagi, padėk ragelį, ir einam. - Jis nori pakalbėt su tavim.

- Aš visai nenoriu su juo kalbėtis. - Perduodu ragelį, tėti.

- Ką tu darai? - Paimk.

- Pone Videnai. Labas rytas. - Taip.

- Kuo tu vardu? - Endriu Kolderis.

Aš fotografas. Dirbu jūsų...

- Klausyk, Kolderi, tikiuos supranti, už ką esi atsakingas? - Taip, sere.

- Su tavim mano mažoji mergaitė. - Taip, sere, viską suprantu. Ji saugiose rankose.

Parveši ją saugiai namo. Prižadėk!

Taip, sere!

- Turim paskubėti. - Sere, mums jau laikas į traukinį.

- Jis jau išvyksta. - Gerai. Prižiūrėk ją.

- Žinoma. - Ačiū.

Nagi, lekiam.

Tu fotografuoji... tuos padarus?

Turiu nemažą archyvą. Dažniausiai fotografuoju jau nebegyvus.

Bandau įamžinti tokį kadrą, kuris būtų vertas pirmojo puslapio.

- Žymiai geriau. - Tai atvykai čia dirbti ar ilsėtis?

- Ar tu išvis dirbi? - O atrodau taip, lyg nedirbčiau?

Atleisk, nenorėjau tavęs užgauti. Tik bandau susitvarkyti su naujuoju savo auklės vaidmeniu.

- Atleisk. - Viskas gerai.

Tikrai džiaugiuos galėdamas padėti.

Su tuo tvarsčiu taip karšta.

Girdėjau, kad iškilo nesklandumų, ir kad turėsime apsisukti ir grįžti atgal.

- Ar vis tiek liksim traukiny? - Ne.

- Kolderi, tu įsitikinęs, kad čia išlipę būsim saugūs? - Taip, žinoma, mes jau toli nuo pavojingos zonos.

- Kaip šalta. - Gerai, lipam lauk.

Tu tikras, kad tai geras sumanymas? Traukinys tuoj išvažiuos.

Nesvarbu. Turime nesustoti.

Kolderi, kur eini? Čia nieko nėra.

- Atleiskite. - Kolderi, leisk man su ja pakalbėti.

Ji sako, jog iki pakrantės dar apie 100 km.

Traukiniu nebegalėsim važiuoti dėl išardytų bėgių.

Ar nėra kokio nors autobuso?

Naktimis dėl padarų niekas niekur nevažiuoja.

Tad išvyksime tik rytoj.

Ji sakė, kad dabar čia beveik niekas nepravažiuoja,

kadangi kariuomenė po poros dienų uždarys visą pakrantės ruožą.

Vadinas, jei nepasieksim pakrantės per ateinančias 48 valandas,

įstrigsime čia visam pusmečiui?

Kava jau išmaišyta. Nebereikia antrąkart jos maišyti.

Ne, mes nevedę. Ne. Aš vienišas. Vienišas.

Ar moki pasakyti "vienišas"?

Užsidėk dujokaukę. Nufotografuosiu tave su ja.

Užsidėk, kaip prieš atskrendant lėktuvams.

Tau nebūtina taip giliai kvėpuoti.

Ačiū.

- Ji nori, kad paimtume tai. - Tuomet taip ir padaryk. Eime.

- Kas ten? - Maistas ir vanduo. Mes be galo dėkingi.

Ačiū.

Einam, einam, einam.

- Tu ištekėjusi? - Ne, susižadėjusi.

O ar yra skirtumas?

Kaip gera!

Keliaujam. Kolderis.

- Kuo jūs vardu? - Renė.

Man patinka jūsų skrybėlė.

Tai, po 5 minučių? Taip?

Ar čia nebėra tų padarų?

Nei mažų?

- Ir kur jie puolė? - Štai ten.

- Prieš kokius 3 metus, tiesa? - Ar jų pasirodys ir daugiau?

Ne. O tu tada tikriausiai buvai dar visai mažas. Nufotografuosiu tave, gerai?

Ar tavęs netrikdo tai,

kad bandoma pasipelnyti iš kitų nelaimių?

Kalbi apie gydytojus?

- Žinai, ką turėjau galvoje. - Taip, žinau. Judam.

Galiu kai ko paklausti?

Ar žinai, kiek pinigų tavo tėvo kompanija pasiryžusi pakloti...

... už vaiko, kurį nužudė padaras, nuotrauką?

50 000 dolerių.

O ar žinai, kiek sumokėtų už laimingo vaiko nuotrauką?

Nei grašio.

Žinai, prie ko tai man privedė?

Prie fotografavimo krizės.

Aš nelemiu įvykių eigos.

Aš tik renku faktus. Kiekvienas turi užsidirbti pragyvenimui.

- Ar mes pavėlavom? - Ne.

Laivai dar gali plaukti.

Tiesiog vyksta patruliavimas prie infekuotos zonos.

Ar dar yra bilietų į keltą?

- Bilietai į keltą? - Štai ten.

- Ten uždaryta. - Taip, dabar uždaryta.

- Ar yra kita vieta? - Jums tikrai to reikia?

Suprantat angliškai? Norėtume nusipirkti kelto bilietus į Ameriką.

Tuoj patikrinsiu.

- Šiandien nėra, tik rytoj. - Kelintą valandą?

7 ryte. Tai bus paskutinis keltas.

- Kiek kainuos? - 5 000.

- 5 000? - Teisingai, 5 000.

- Tai vienintelis kelias. - Bet 5 000 dolerių - nemaža suma.

Žinau, bet šiuo metu tai vienintelis kelias iš čia išvykti.

Kodėl sakot, kad nebeturit bilietų? Tie žmonės stovi eilėje.

Jie laukia, kada galės eiti per teritoriją.

Kaip suprasti?

Jie eis per infekuotąją zoną.

Tai labai pavojinga. Jei turit pinigų - plaukiat keltu.

Ar turite pinigų? Ar rizikuosite?

Ne, jai nereiks eiti per zoną. Ji plauks keltu, aišku?

Ji amerkietė. Ir turi pasą.

- O, tai viską keičia. - Tai aš.

- Tik pažiūrėkit į nuotrauką. Tikra gražuolė. - Ačiū.

- 2 000. - Ne, 5 000 ir taškas.

Jūs neturite kito pasirinkimo.

Arba rytoj 7-ą pasirodote čia, arba einate su jais.

- Duosiu jums 3 000. - Ne. Tikrai ne. 5 000.

Sumokėsite 5 000.

- Bet tai garantuos saugumą. - Gerai.

- Dėkoju. - Tik neišleiskit visų iš karto.

Labai džiaugiuos galėjęs padėti.

- Negaliu patikėti. - Jei jam priklauso ir viešbučiai - mums galas.

- Dabar mielai palįsčiau po dušu. - Po dušu?

Tik tau turiu dėkoti už tai, kad šiąnakt praleisiu pavojingoje zonoje.

Ir kadangi nesitikiu gauti jokio apdovanojimo už čia padarytas nuotraukas, turi bent pavaišinti mane tekila.

- 5-iais stikliukais tekilos. Neturi kitos išeities. - Tu juokauji?

Ne. Yra tik vienintelis kelias. 5 stikliukai tekilos.

- Sumokėsiu už du. - Ne. Penki - tokia mano kaina.

Už tris - tai galutinis mano pasiūlymas.

Atrodo, būsi gavusi medaus mėnesio apartamentus. O mano kambarys - tikra skylė.

Ir?

Neprieštarausi, jei atsigersiu vandens, kol mano kambarys bus paruoštas?

Visa vakarinė dalis patiria tikrą šturmą.

Apie užpuolimus pranešta iš 11-os vietovių...

Ledinis vanduo.

Tikrai šaltas.

Aš dvokiu! Man reikia išsimaudyti.

- Ar nori, kad nutrinčiau tau nugarą? - Patylėk.

... ypač prasidėjus migracijai besikeičiant metų laikams.

Mokslininkai teigia, jog dabar migruojančiųjų skaičius siekia apie 100...

- Kad ir kaip juos vadintume, jų populiacija... - Gal eime išgerti po kokteilį?

- Greit sutems, tad gal turėtume... - Grįšime laiku.

Viskas gerai. Ateinančias dvi dienas nebus jokių išpuolių.

Tai tarsi sinoptiko prognozė, kad ryt bus saulėta diena,

tačiau jai atėjus, pliaupia lyg iš kibiro. - Kalbi apie meteorologus?

Kai dar tik ruošiaus vykti į koledžą, mano kaimynystėj gyveno vienas vyrukas.

Didysis Stoneris.

Jo vardas buvo Džoelas. Ir aš jo klausdavau: "Džoelai, kuo norėtum būti?"

O jis atsakydavo: "Būsiu meteorologu."

"Nes tai vienintelis darbas, kai kasdien gali klysti ir už tai nebūsi atleistas."

Džoelas buvo vedęs.

Bet buvo akivaizdu, kad ji paliks jį.

Tai buvo pora, į kurią vos pažvelgęs, gali pasakyti, kad jie ilgai neišbus drauge.

Pirmadienį pasakojome apie šalių uostų sustiprintą apsaugą.

Vyriausybė tvirtina, esą viskas krypsta gerąja linkme. Tačiau kritikai laikosi kitokios nuomonės...

... Kad susisiekimas infekuotoje zonoje labai prastas.

Labas, mamos ir tėčio nėra namie, palikit žinutę.

Sveikas, drauguži, tai aš. Tenorėjau pasveikint tave su gimtadieniu.

Rytoj negalėsiu paskambinti, todėl dabar pasveikinsiu.

Ir pažadu paskambinti po poros savaičių, kai kur nors apsistosiu. Gerai?