Moonshot

SIEKIANT SVAJONIŲ MARSE

Gerai, pradedam.

Sveiki, aš - Voltas,

o čia - mano oficialus prašymas priimti mane

į "Kovi Industries" Studentų Marso programą.

Tai nereiškia, kad ankstesni 36 prašymai buvo neoficialūs,

tik šis yra paskutinis,

nes po šio semestro aš jau baigsiu universitetą,

taigi... Gerai.

Mane išaugino mama. Ji dirbo turbūt 100 darbų.

Nuolat kraustydavomės, tad namų bazės kaip ir neturėjau.

Bet kartą, kai man buvo kokie šešeri, ji man parodė saulės užtemimą,

ir nuo to laiko

tenorėjau vieno - nuskristi į Saulę.

Žinau, kad tai - neįmanoma.

Mano mama mėgino man tą pasakyti, bet aš tiesiog spoksodavau į ją.

Buvau apsėstas.

Nes ten buvo kažkas daugiau nei naujas miestas ar nauja mokykla,

kurie visi atrodydavo vienodi

ir, manau, jei būčiau turėjęs galimybę,

nusigauti ten ir atsigręžti, būčiau pamatęs,

kur yra mano vieta šioje beprotiškoje visatoje.

Tyrinėdami suprantame, kur mūsų vieta,

o mano vieta... ne čia.

Neabejoju, jog puikiai tikčiau

į Geologinių matavimų komandą, Varomosios jėgos analizės skyrių,

Botanikos ir apželdinimo komandą, Apsaugos arba Marsaeigio remonto komandą.

Klausykit, jei reikia vyruko, kuris jums ruoštų kavą, paimkite mane.

Paimkite mane.

Viskas.

Ką gi, jei pasiseks, kitą kartą mane pamatysite

Marse.

PRAŠYMAI Į MARSO PROGRAMĄ VOLTERIS SKOTAS

PATEIKTI

Pripažinkime. Ši planeta jau tampa nebetinkama.

Esu sėkmingas milijardierius Leonas Kovi,

"KOVI INDUSTRIES" PRISIJUNKITE

nekantrauju susitikti su jumis Marse.

ŽEMĖ 2049 M.

Voltai!

Latė su avižų pienu. Ir nedidele puta.

Latė su avižų pienu. Nedidele puta.

Tavo manija Marsui, galima sakyti,

nesveika.

Būtent.

Ar turėčiau tave atleisti, kad galėtum ten skristi?

Pamėginkim. Palauk. Atleidžiu tave.

Mielai.

Ne, Gari. Man čia labai patinka.

Gal rytoj.

Latė su avižų pienu?

Nedidele... puta.

-Gari? -Taip, Voltai?

Ar ji man nusišypsojo?

Jei atvirai, ji tiesiog šiaip nusišypsojo.

Analizė.

Romantiško susidomėjimo tikimybė - 52 %.

Bet yra 48 % tikimybė, kad jai tiesiog tavęs gaila,

nes dirbi pagalbiniu roboto baristu studentų miestelyje.

Tęsti?

Tikrai nuoširdžiai manau, jog šįkart mane priims.

Tai tik tavo projekcija.

Ir kas?

Leonui Kovi buvo 25-eri, kai tapo pirmuoju žmogumi, kuris išsilaipino Marse.

Ir štai mes einame į tas pačias paskaitas, darbus

ir vakarėlius, į kuriuos ėjo mūsų tėvai, o prieš tai - jų tėvai,

o dar anksčiau - jų tėvai.

-Tai neateisi į vakarėlį? -Žinoma, ateisiu.

Puiku.

-Tu atneši gėrimus. -Ne, liaukis.

Mes pamiršime, tada aš nusinešiu į darbą...

Voltai, man reikia, kad šįvakar pamirštum Volto reikalus.

-"Volto reikalus?" -Nuobodžius monologus.

Didvyrio Leono Kovi garbinimą.

Joks čia ne garbinimas.

Gavau, kai padaviau prašymą.

Ne rėmelį.

Nenori priklausyti kokiam ypatingam dalykui?

Voltai,

tu nesi ypatingas.

Aš nesu ypatingas.

Daugelis žmonių nėra ypatingi.

Vieną dieną sutiksi kitą žmogų, ir jūs sukursite kai ką ypatingo.

Prisiminimus.

Arba kokį keistą kūdikį.

O kol kas gerk šitą

ir, dėl Dievo meilės, nekalbėk apie Marsą.

Nereali vieta. Tu čia gyveni?

O, ne. Tiesiog mergina iš patikos fondo.

Vaikystėje vis įsivaizduodavau, kad mano mama...

Nereikia.

Taip.

Kur tualetas?

Gražu.

Sveika, Sofija.

Gerai. Parodyk man savo.

Sveikas, Kalvinai.

Labas, Sofija žmogau.

Devyni mėnesiai.

Po devynių mėnesių mano tėvų kontraktas baigsis, ir mes grįšime į Žemę.

Dar devynis mėnesius negalėsiu tavęs liesti.

Taip žinosi, kad noriu tave paliesti,

ir atvirkščiai.

Tikiuosi, liesti mane žymiai smagiau, nei šituos.

Ne, žinoma. Paviršius...

Gal jau nebekalbėkite apie tai, kaip vienas kitą liesite?

-Sveikas, Brendonai. -Labas, Sofija.

-Džen, gal gali išvesti Brendoną? -Gal galėtum nevadinti jos Džen?

-Džen, pasiimk tą kvailą sūnų! -Sakyk "mama".

Pasakyk, taip.

Tualetas?

Prašau, išvesk Brendoną iš čia. Mama!

Nedrįsk... Kodėl čiupinėji mano užpakalį? O dabar šiknaskylę.

Džen!

Biče, to jau per daug!

Varyk iš čia.

Čia Marse?

-Atleisk. -Ką darai? Eik lauk!

-Sofija? -Tik ieškojau tualeto.

Kas įeina į tualetą nepasibeldęs?

-Voltas. -Viskas gerai? Sofija?

Čia tiesioginė transliacija? O kaip laiko skirtumas?

Tai vadinama kvantine sandūra.

Nekalbėk su juo. Aš jo nepažįstu.

-Gal galime apsikeisti el. pašto adresais? -Ne!

Mano - penkis kartus voltas, eta...

Atsiprašau. Aš nupirksiu naują.

Nebent jis labai brangus.

Eik lauk.

-Dabar? -Taip, dabar!

Atleisk. Džiulė įkalbėjo mane surengti vakarėlį.

O tu sėdi savo kambaryje?

Ne. Kad nelabai ten vakarėlis.

Labiau pasisėdėjimas.

Sofija, viskas gerai.

Vėluoju į darbą. Myliu tave.

Ir aš tave.

Myliu tave, mama.

Eik. Pasilinksmink.

Mes greitai grįšime.

Tau vertėtų paieškoti naujų patirčių.

Nauji dalykai labai pervertinami.

Štai tau tema bakalauro darbui.

Sofija, eik.

Padarysiu viską, kad Kalvinas tau rytoj paskambintų.

Labanakt, Džen.

Labanakt.

Žinai, mokausi šiame universitete trejus metus.

Sakiau, kad išnaršysiu šitą mišką.

Taip ir nepadariau to.

Aš maniau,

kad mokysiuosi čia penkerius metus.

Penkerius metus. Aišku.

Aš irgi sakiau, kad išnaršysiu šitą mišką,

bet, žinai, ką?

Kas nors tą jau padarė.

Labai labai seniai.

Viskas.

Nieko ten neberasi.

Tau viskas gerai.

Moki išklausyti.

Atleisk.

Dar niekad neteko matyti, kad lengvas flirtas pavirstų į tokią nesąmonę.

Ką moku, tą moku.

Užtenka su manimi trumpai pasikalbėti, ir viskas tampa

labai neaišku.

Tokio didvyrio mums nereikia, bet gal tokio nusipelnėme.

Po maždaug 14 sekundžių tave apims nenumaldomas noras nušokti.

O, ne. Nesijaudink.

Mane jau dabar kamuoja egzistencinė krizė.

Ką gi. Tokiu atveju Voltas - tavo paslaugoms.

Džinė.

Džinė. Taip.

Astrofizikė?

Iš kur žinai?

Pirmame kurse buvau tavo paskaitoje apie skysčių dinamiką.

Dabar gali apsimesti, kad mane prisimeni.

Dieve! Voltai!

-Taip. Ačiū. -Nieko sau!

Keitei savo studijų kryptį?

16 kartų.

Dėl asmeninių priežasčių...

Neįsivaizduoju, kas yra fizika.

Bet gana apie mane. Papasakok apie savo krizę. Kas vyksta?

Rytoj turėčiau persikraustyti.

Rimtas žingsnis, jau po septynių valandų.

Ir, sakyčiau, didelis įsipareigojimas,

o aš nelabai mėgstu įsipareigoti.

Nori pasakyti, čia vienas iš tų variantų, kai neva teturime tik šį vakarą?

Kurį praleidusi galbūt norėsiu likti?

Čia iš esmės - šiukšlės.

Kaip matai, ir kairėje, ir dešinėje,

šiukšlės dribte drimba iš šiukšliadėžių

-visą laiką. -Taip.

Gali galvoti, kad jos

stebuklingai pradingsta, bet iš tiesų jos prisideda prie šiukšlių kalno

Ramiajame vandenyne.

Jau dabar jis yra Teksaso dydžio ir yra matomas iš kosmoso.

Koks nuostabus vaizdas.

Tas šiukšlių fabrikas gali būti geras tik dėl vieno -