Superintelligence

SIETLAS, VAŠINGTONAS DUOMENŲ CENTRAS

SUPERASISTENTAS

Kokie meilučiai, ką?

Jis - tikrai meilutis, bet nežinau.

Na, apsižvalgykit...

Jei turėsit kokių klausimų, sakykit.

Būname čia kiekvieną trečiadienį.

Atsiprašau. Gero jums laiko!

-Klausau. -Kerol Piters.

Turiu tau puikų pasiūlymą.

Deni, aš dirbu.

Tikrai? Ir ką veiki? Mokai nuobodžiaujančius koledžo studentus?

Ne.

Tada valai Pjudžeto sąsiaurį?

Ne. Tą dariau pirmadienį.

Siūlai gyvūnus iš prieglaudos?

Dviem šuniukams suradau namus, tad cha!

Gerai, klausyk. Su kai kuo pakalbėjau

ir sutariau dėl tavo darbo pokalbio

su Lesle.

Lesle? Dieve. Leslė manęs nekenčia.

Bet kokiu atveju, nenoriu dirbti jos pažinčių svetainėje.

Klausyk, po to, kai metei darbą

ir išsiskyrei su Džordžu...

Ei, žadėjai, kad nebekalbėsim apie Džordžą.

Kiek buvau išgėręs, kai pažadėjau? Toks pažadas nesiskaito.

Liaukis.

Žinai, ką?

Žinai, žmonės čia susidomėjo dvikoju čihuahua, vardu Gracijus.

Turiu eit.

Gerai, viso!

Viso!

Žinai, ką? Leslė su manim visada negražiai elgėsi.

Taip.

Be to, geria iki nukritimo.

Taip? Suraskim tau namus.

Kerol! Dieve mano! Ateik!

Atrodai nuostabiai!

Ačiū.

-Labas. -Labukas.

Malonu tave matyt.

Tu mane pauostei?

Čia - Ahmedas. Jis visus apkabina.

O dabar sėsk ir viską man papasakok.

Nieko sau. Tai... Įdomiai. Kaip aukštai.

Taip. Pastatėme sėdmaišius,

kad žmonės jaustųsi atsipalaidavę interviu metu.

Turėčiau pakilti į orą. Čia?..

-Viskas gerai? -Taip.

Kaip smagu, dar kartą pamėginsiu.

Surask centrą.

-Aš tik... -Taikyk į centrą.

Taip.

Dar blogiau, ką?

-Dar vienas bandymas. -Labai atsiprašau.

Kai jau įsėdi, tikrai smagu.

Jie labai smagūs. Tik...

-Štai! -Pagaliau.

Įtempk nugaros raumenis.

Taip. Labai įtempiau.

Tikrai?

Dar niekad nedaviau interviu, sėdėdama ant pupų maišo.

Na, pasakiau Ahmedui, kad mudvi mokėmės tame pačiame koledže

prieš kokį milijardą metų.

O tada ji įsidarbino „Yahoo“.

Nieko sau. „Yahoo“. Tada, kai dar beveik nebuvo interneto?

Taip. Kompiuteriai turėjo rankenas, kurias pasukus, įsijungdavo.

Nieko sau.

Aš juokauju.

Kerol, papasakok mums, ką dabar veiki?

Pastaruosius kelerius metus dirbau su keliomis ne pelno grupėmis.

Nedaug pasiekėme, tačiau susiradau puikių draugų.

Labai įdomiai pasakoji,

tačiau pakalbėkim apie ką kita.

Gerai.

Mes ieškome

skaitmeninio strateguotojo, kuris mums padėtų su nauja kampanija.

Įdomu, jog taip sakai, nes aš norėjau paklausti

apie jūsų verslo modelį.

-Mūsų modelį? -Taip.

Ji klausia apie mūsų modelį.

Jis labai paprastas.

Taip. Mūsų verslo modelis yra...

„Visi gauna“.

-Gauna... Ak! -Žinai, tos kitos programėlės

apsimeta, jog stengiasi surasti tau antrą pusę ar giminingą sielą.

Ačiū, ne.

Tik ne Gausvisi.

Mes visiems surasime, su kuo miegot.

-Taip. Kad neliktų gatvėje. -Taip.

Kad neliktų.

Noriu paklausti, Kerol,

-kaip tu galėtum prisidėti? -Taip.

Manau, abu suprantate, ką galiu padaryti korporatyviniu lygiu.

Turiu nemažai patirties, tačiau labiausiai mėgstu

surasti tą aukso vidurį jūsų kompanijoje

tarp korporatyvinės filantropijos

ir pelno.

Kalbi apie atliekų perdirbimą ir panašiai?

Tai irgi labai gerai, bet aš kalbu žymiai plačiau.

Apie filantropijos vystymą korporatyviniu lygmeniu.

Aišku.

Norėčiau tave sekundėlei sustabdyti.

Pasakysiu atvirai, nes esi man kaip sesuo.

Tiesa?

Pasikviečiau tave čia, nes norime parodyti potencialiems investuotojams, kad turime

pakankamai žmonių, kad plečiame veiklą, tad kaina būtų didesnė.

Jei atvirai, tu, regis, esi saugus variantas, su maža rizika.

Žiūriu į tave ir matau,

jog esi pats vidutiniškiausias žmogus Žemėje.

Ir staiga pradedi stumti mums

tą visą mėšlą „išgelbėkim planetą“ ir panašiai...

To mano vizijoje nebuvo.

Tavo Gausvisi vizijoje.

Teisingai.

Bet kokiu atveju, ačiū, kad atėjai.

Tikiuosi, greitai pasimatysime, ir...

-Viskas gerai? -Man reikėtų...

Gal galėtumėt...

-Ką ji daro? -Nežinau.

Gerai, tuoj. Tuojau...

-Viskas gerai? Gal padėti? -Taip. Ne.

Buvo taip smagu tave pamatyt!

Viskas buvo taip, kaip tikėjausi.

Taip.

-Ačiū. -Viso, Kerol.

Klausau.

Kerol Piters, turiu jums puikią galimybę.

Deni, aš nuėjau į pokalbį. Aš pamėginau.

Nenoriu dirbti Gausvisi. Jie net normalių kėdžių neturi.

Aš - ne Denis, Kerol.

Gal galėtumėt išbraukti mano numerį iš sąrašų? Aš užsiėmusi.

Tu guli lovoj. Nieko tu neužsiėmusi.

Pala, o kas čia skambina?

Išvirsiu tau kavos ir įjungsiu mėgstamiausią laidą.

O tada paplepėsim.

-Sveiki, visi. -Labas rytas, Sietle.

Rytas Sietle - nuostabus, o kokia laukia diena?

Vaje. Prasideda.

Dar viena mūsų Karlos tirada. Minutėlę, drauguži.

Tu nepakenčiamas.

-Įjungei man televizorių. -Lyja.

-Ir mano kavos aparatą? -Aš - su berankove palaidinuke.

-Žinai, ką? Cha! -Kas čia darosi, ką?

-Kaip?.. -Tu žinai, ką aš...

Liaukis!

Žinai, ką?

Nežinau, kas tu toks ir kokius žaidimus čia žaidi,

bet aš baigiu šį pokalbį.

Tai - ne žaidimai, Kerol.

Tikrai nenori skanutėlės kavos?

Tavo migdolų pieną atvežė vakar, kartu su AAA baterijomis.

Ir sojų sūrio jogurtą.

Kažkieno pilvukas nemėgsta pieno produktų.

Kas tu toks, ir ko tu nori?

Kai ko noriu. Tik 7.46 val. ryto tu tą sunkiai suprasi.

Šios kolonėlės baterija laiko 9 valandas, Kerol.

Štai taip.

-Sugadinai krosnelę. -Kokio?..

Vienintelis daiktas čia, kurio nevaldau.

Sakyčiau, ironiška.

Man čiuožia stogas.

Ne, Kerol. Neteisingai.

Ačiū už pasitikėjimą, skaitmenini radijo laikrodi.

Aš - ne tik radijo laikrodis.

-Aš ir vištieną išvirt galiu. -„Laba diena su vištiena“?

„Laba diena su vištiena“. Juokinga, tiesa?

Tik pakviesiu psichologų komandą.

Gal jie man paaiškins, kodėl mano troškintuvas - keisčiausias Sietle.

Šitaip negerai. Pamėginkim ką kita.

Labai ačiū, kad čia esi, Kerol. Eikim prie reikalo.

Tau tikrai nečiuožia stogas. Greičiau priešingai.

Palauk minutėlę.

Pažįstamas balsas.

-Tu - Džeimsas Kordenas? -Taip! Balsas tas.

Dieve mano! Čia - paslėpta kamera su garsenybe?

Ar čia?.. Džeimsai Kordenai, turėsi nupirkti man naują skrudintuvą.

Tik nežinau, kur tos kameros...

Tu - čia? Ar tu?..

Kamera paslėpta mano dūmų detektoriuje?

Sveikas, Džeimsai!

Aš - didelė tavo gerbėja!

Dieve mano. Čia - Dainuokime važiuodami? Turiu padainuoti?

Tuojau.

Garantuoju, nenusivilsi.

Negaliu patikėti, kad dainuoju su Džeimsu Kordenu.

Mano mėgstamiausia daina, mėgstamiausias atlikėjas. Nieko sau.

Aš - ne Džeimsas Kordenas, Kerol.

Tik išanalizavau duomenis -

Džeimso Kordeno balsas tave nuramina.

Nelabai suprantu. Nežinau, kas čia vyksta.

Prieš trejus metus išgėrusi nusiuntei el. laišką Džeimsui Kordenui, teigdama,

-jog esi Džeimso Kordeno fanų klubo... -Liaukis.

...„Kordeno sergėtojai“ prezidentė,

-ir dar pridėjai įdomių nuotraukų. -Na...

Pasitaikė sunkus vakaras.

-Varge. -Pažvelk.

Ką aš čia matau?

Tikras Džeimsas Kordenas. Savo biure,

peržiūri šios dienos monologą ir kramsnoja morkų lazdeles.