Ambulance

LOS ANDŽELAS

VILJAMAS ŠARPAS

Mes vertiname jūsų laiką. Ačiū, kad palaukėte.

Aš Viljamas Džeimsas Šarpas.

AFGANISTANAS

Bandžiau prisiskambinti kelias savaites.

Jūsų numeris?

Tuoj.

TDZF734.

SVEIKATOS DRAUDIMAS

ŠV. VINCENTO LIGONINĖ

Galit vadinti mane Vilu.

-O koks jūsų vardas? -Konsultantė nr. 12.

Čia geras.

Kalbėjausi su nr. 11 ir nr. 13.

Na, aš nr. 12.

Taigi, ten buvot ne jūs.

Nematau jūsų dokumentų.

Palaukit.

Mano žmonai ši operacija būtina.

Turėsit paskambinti vėliau.

Čia ir bėda. Niekad neatsiliepia žmogus.

Visada girdžiu įrašus ir spaudinėju skaičiukus.

Noriu pasikalbėti su žmogumi.

Su tikru žmogumi.

Prasidėjo mano kavos pertraukėlė.

Čia tikras gyvenimas. Suprantat?

Atsiprašau dėl jūsų pertraukėlės, bet...

Šūdas.

Gražios dienos.

Ponia, prašau. Aš...

Paklausykit.

Rizikavau dėl šios šalies savo gyvybe...

Deja, niekuo negaliu padėti.

Dički Teitai!

Prižadinau jį?

Mums pavyko, mieloji.

Gausim draudimo pinigus.

Kasdien prarandu tikėjimą šiuo pasauliu,

bet tavim – niekada.

Viskas bus gerai.

Pabūsi su juo kelias valandas?

Žinoma. Pamiegosim, taip?

Arba ne. Dar vienas pokalbis?

Taip. Darbas sandėlyje.

Krautuvo vairuotojo.

Šaunu. Tu galėtum vairuoti bet ką.

Taigi.

Atšvęsim, kai grįši.

Kažkas skambino iš užblokuoto numerio.

Žinau, ką galvoji. Ne Denis.

Gerai. Žinau, kad jį myli. Žinau, kodėl myli.

Bet tavo brolio mums nereikia.

Viskas, ko man reikia, esat jūs.

Įjunk signalizaciją.

Signalizacija įjungta.

Maniau, kad nori mane aplankyti.

-Aš pakeliui, Deni. -Neturiu daug laiko.

Avarija miesto centre. Yra sužeistų.

Supratau. Važiuojam.

Spausk.

Trečias ekipažas bus po dviejų minučių.

Būsim po dviejų. Viskas tvarkoj?

Supratau. Taip. Girdėjau. Paskubėk.

Gaisrininkai pranešė, kad situacija kebli.

Paskutinį kartą tokioj buvau, kai čiuožiau banglente.

Policija jau vietoje. Sužeistas vaikas. Būklė kritinė.

Ar visada skamba taip blogai?

Atvažiavom.

Jėzau.

O, Dieve.

Privalai išlikti susikaupęs.

-Kodas 3. -Supratom. Mes vietoje.

Einam.

Parodykit.

Atsitraukit. Turiu patikrinti.

Saugokit mergaitę!

Jis vis dar ten?

Nenoriu žiūrėti.

Mieloji,

žiūrėk į mane. Nežiūrėk žemyn.

Žiūrėk man į akis. Šaunuolė.

Apžiūrėsiu tave. Pasakyk, jei ką skaudės.

Tik nejudėk. Sakyk, jei skaudės. Giliai įkvėpk.

Giliai įkvėpk.

Šaunuolė. Giliau.

Labai gerai.

Plaučiai švarūs.

Skotai!

Po galais...

Skotai! Paruošk du maišelius. Greičiau!

Kur mano mama?

Ji lauke. Jai viskas gerai. Kuo tu vardu?

-Lindsė. -Mano vardas Kemė.

Duok ranką. Aš tau padėsiu, gerai?

Turi padaryti man paslaugą. Ar gali pabūti drąsi?

-Galiu. -Taip ir maniau.

Kai išgirsi tą šaižų garsą, stipriai suspausk mano ranką.

Nepaleisk, kad ir kas nutiktų. Gerai?

Gerai.

Pjaukit.

Aš su tavim, Lindse.

Aš su tavim.

Dėmesio visiems ekipažams.

Kodas 3. Sužeistoji vežama į Vaikų ligoninę.

Deguonis pajungtas.

Vaistai leidžiami.

Viskas bus gerai.

Degė žalia. Nemačiau, kad kažkas važiuotų...

Ponia, pažiūrėkit į mane. Ar galit kai ką padaryti?

Laikykit jos ranką.

Puiku.

Būsim po pusės minutės.

Perduok, kad pasiruoštų priimt.

Reikės daug kraujo.

Jau pasakiau. Pagalvojau iš anksto.

Atvažiavom. Pažiūrėkit į mane. Po trijų sekundžių atsivers durys.

Ją nuveš į ligoninę. Nepaleiskit jos rankos.

-Ar ji išgyvens? -Viskas bus gerai.

-Ačiū, vaikinai. -Antras skyrius.

Supratau. Atsargiai.

Devynmetė.

Tvoros virbas perdūrė viršutinę plaučio skiltį ir krūtinkaulį.

Tachikardija, bet ją suvaldžiau.

Vardas Lindsė.

-Pasiruošę? Keliam. -Atsargiai.

Dvylika minučių.

Kaip jautiesi? Ar toks buvo ir tavo pirmas kartas?

Mirštu iš bado.

Žinau, kur ruošia skanias enčiladas. Nori?

Enčiladų?

-Tau patiks. -Apsivemsiu.

Turim vėmimo maišelių.

-Sveikas. -Sveikas.

Ieškau Denio.

Jis gale.

Tik nieko neliesk. Aš rimtai.

Tau čia negalima.

Turtuoliams nepatinka, kai jiems pavydi. Jaučiasi kalti.

Ir gerai.

Kas nutiko „Corvette“?

Kuriai?

6-ajame dešimtmetyje joje nukepė kažkokį advokatą.

Originali.

Nuo to vertė tik auga.

-O tave samdo ją saugot. -Taip.

Kaip gyvas?

Didvyris grįžo. Smagu tave matyt.

Tave irgi.

Atrodai pavargęs. Viskas gerai?

Taip.

Jau maniau, kad nepaskambinsi.

Bėdos šeimoj.

Kaip laikosi Dičkis Teitas?

Gerai. Daug rėkia.

Kaip Eimė?

Neblogai.

Nori kavos?

Padarysiu tau kavos. Turiu „Keurig“ kavos aparatą.

Naujai pasirodę. Nori? Gersi?

Kodėl gi ne.

Bosas pagaliau mus palepino.

Liepk jam baigt pokalbį.

Kaip jis veikia?

Ką darai, Randazai?

Žmona neatsikabina.

Kodėl tauški telefonu? Judinkis!

Neįmanoma...

Prisėsk. Verti mane nervintis.

Pasigrožėk poilsio kambariu. Štai.

Skani, ar ne?

Labai. Klausyk...

Tikrai nesupyksiu, jei mane pasiųsi,

bet...

Man praverstų pagalba.

Kai ko nors reikia – skambini man.

Taip. Aš čia todėl, kad man reikia pagalbos.

Žinau, kad turėjai problemų su L. T.

Kad nesutarei su tėčiu. Aš taip pat.

Bet mūsų santykiai dėl to nepasikeitė.

Bent jau aš taip maniau.

Myliu tave, brolau.

Ilgiuosi tavęs.

Bet nevyniokim į vatą.

Išėjau, nes tas gyvenimas man buvo ne į naudą.

Kaip taip gali būti?

Dėl šios šalies rizikavai gyvybe.

Palikai šeimą, namus, praleidai sūnaus gimimą.

Ir ką gavai mainais?

Tikslą.

Žinojau, kur veliuosi.

Susitaikiau su tuo.

Taigi.

Čia tėčio laikrodis?

Taip. Radau tvarkydamas jo namą.

Tu nepasirodei, tad pasiėmiau sau.

Pažiūrėk.

Radau dar kai ką.

Štai.

Tėčio batukai.