Insidious: Chapter 2

LAMBERTŲ NAMAS, 1986 m.

Sveiki. Aš Elisa. Jūs turbūt Lorena.

Taip. Malonu susipažinti. Atleiskite dėl tokio vėlyvo meto.

Dėl savo dieninio darbo sūnų turiu auginti naktimis.

Nesijaudinkite.

Mano darbe viskas dažniausiai vyksta sutemus.

- Užeikite. - Ačiū.

Sveikas, Karlai!

Ačiū, kad atėjai, Elisa.

Nežinojau, ką daryti, tad paskambinau tau.

Suprantu.

Įklimpai į didelę bėdą ir nusprendei ją paversti mano bėda. Teisingai?

Juokauju.

Karlai, juk žinai, kad visuomet mielai tau padėsiu.

Norėtumėte kavos ar arbatos?

Ačiū, ne.

Jei neprieštarausite, norėčiau iškart imtis darbo.

Karlas telefonu minėjo, jog jūsų sūnų kažkas apsėdo. Tiesa?

Taip.

Mano sūnų Džošą.

Kažkas jį persekioja.

Parodyk jai.

Kaip įprasta, peržiūrėjau psichinės sveikatos testus bei medicininius įrašus.

Viskas tvarkinga.

Tuomet pamačiau nuotraukas.

Prieš šešias savaites pastebėjau štai ką.

Galvojau, jog tai - fotoaparato defektas.

Tačiau vėliau supratau, jog ne.

Pasikalbėjau su berniuku.

Tačiau jis tylėjo kaip žuvis. Jis bijo.

Ir aš bijau.

Šiame name kažkas dedasi. Jaučiu tai.

Aš čia nepageidaujamas.

Galiu su juo susitikti?

Sveikas, Džošai. Aš Elisa.

Norėčiau užduoti keletą paprastų klausimų.

Ar tau patinka čia gyventi?

Turbūt.

Ar netoliese gyvena daug panašaus amžiaus vaikų?

Keletas. Vienas gyvena kaimynystėje.

Tuomet turbūt visai smagu.

O gal kažkas tame name tau nepatinka?

Kartais sapnuoju košmarus.

Ką konkrečiai?

Padarykime bandymą, Džošai.

Nebijok, neskaudės.

Atsipalaiduok.

Klausykis tiksėjimo.

Susitelk ties juo.

Ir apie nieką daugiau negalvok.

Pajausk užplūstantį miegą.

Esame tavo sapne, Džošai.

Apsižvalgyk aplink.

Ką matai?

Save,

miegantį lovoje.

Miegamajame?

Ne.

Kažkur tamsoje.

Čia visuomet tamsu.

Tu vienas?

Ne.

Ir ji yra.

Kas ta "ji"?

Ji sako, kad yra draugė.

Ji ateina pas mane kasnakt.

Kur ji dabar yra?

Ji šiame name su mumis?

Norėčiau su ja pasikalbėti.

Pažaiskime tokį žaidimą, Džošai.

Jis vadinasi "Šilta ir šalta".

Aš vaikščiosiu po namą,

o tu man pasakysi "šilta" arba "šalta".

Šalta.

Šilta.

Šilčiau.

Šalčiau.

Šilčiau.

Karščiau.

Labai karšta.

Eikite iš ten.

Kas tu?

Ko nori?

- Kas nutiko? - Pamačiau, kas jį persekioja, tikrai ne draugė.

Parazitė. Piktybiškiausia būtybė, kokią yra tekę pajausti.

Ji nori būti juo.

Ponia Lambert, manau, kad jūsų sūnus turi unikalų gebėjimą, talentą.

Miegodamas jis gali persikelti į kitas vietas, viską matyti.

Matyti tai, ko gyvieji matyti neturėtų.

Viena negyvėlė jį taip pat pastebėjo.

Dieve mano.

Ar galite tai sutvarkyti?

Galiu atimti iš jo tą sugebėjimą, ištrinti atmintį.

Kaip tą padarysime?

Parodysiu.

Darykite, ką reikia. Tegul jis viską pamiršta.

Praėjusią naktį mačiau save miegantį

tuomet išskridau

Vieną rytą Daltonas tiesiog nepabudo.

Vežėme jį pas geriausius gydytojus,

tačiau nė vienas nežinojo, kaip jam padėti.

Galiausiai mes parsivežėme jį namo,

komoje.

Tuomet namuose ėmė dėtis keisti dalykai.

Nepaaiškinami dalykai.

Aš taip įsibaiminau, jog persikraustėme kitur.

Tačiau tai nesiliovė.

Manote, jog veikia kažkokios antgamtinės jėgos?

Kada paprašėte sielų valytojos Elisos Rainier paslaugų?

Kai nebeturėjome, kur kraustytis.

Ponia Lambert, jūsų pareiškime sakoma,

kad vakar apie 10 val. Vakaro

Elisa užhipnotizavo jūsų vyrą.

Tai buvo jos atliekamo ritualo dalis -

ji manė, jog tai leis jam

"suprojektuoti jo pasąmonę į..."

Atleiskite, neįskaitau savo rašto.

"...į dvasinį pasaulį, kuriame jis pamatytų jūsų sūnų

"ir sugrąžintų jam sąmonę."

Tikėjote, jog tai gali pavykti?

Be abejo. Viskas, ką ji darė, pasiteisino.

Daltonas pabudo.

Kas nutiko po to, kai jūsų sūnus pabudo?

Džošai!

Džošai, kur tu?

Džošai!

Renai.

Aš čia.

- Ką? - Renai!

O, ne.

Elisa!

Mama, išvesk Daltoną iš čia! Kviesk greitąją!

Ne, ne. Elisa!

O, ne!

Ne!

Kas?

Kodėl taip į mane žiūri?

Manai, jog aš tai padariau?

Jūs juo patikėjote?

- Jis mano vyras. - Ne to klausiau.

Taip, aš juo patikėjau. Mano vyras tikrai nieko nenužudytų.

Štai nuotrauka, kurią Elisa padarė, prieš pat jos nužudymą.

Ar galite pasakyti, kas nufotografuota?

Mūsų namuose vyko daug keistų dalykų.

Mačiau vaiduoklius, daugybę vaiduoklių.

Norite pasakyti, kad nuotraukoje - vaiduoklis?

Ponia Lambert, vaiduokliai manęs nedomina.

Mane domina gyvieji, kurie juos sukūrė.

Ant Elisos kaklo - gyvo žmogaus paliktos smaugimo žymės.

Pranešiu, jei teismo ekspertizė parodys, jog tai - jūsų vyro rankų žymės.

- Džesika, jau grįžome namo. - Sveiki.

- Tėti! Žiūrėk, ką padariau. - Labas.

- Kas čia? - Telefonas iš puodelių.

Matai? Prikiši ausį čia, o kalbi į čia.

Tu - genijus. Nuostabu. Ačiū, kad juos prižiūrėjai.

- Perduok savo mamai linkėjimus nuo manęs. - Perduosiu.

Mama, aš nunešiu.

Paklosiu lovas.

Gerai.

Berniukai, metas miegoti.

Ar ilgai čia būsime?

Kol mūsų namuose vyks policijos tyrimas,

pagyvensime pas senelę.

Šis namas jau daugybę metų priklauso mūsų šeimai.

Jums teks miegoti

senajame tėčio miegamajame.

Matei čia kažką blogo?

Ne.

Ir tu nematysi, aišku?

Aišku.

Labanakt.

Ką?

Džiaugiuosi, kad pabudai.

- Labanakt, berniukai. - Labanakt.

- Daltonai. - Ką?

Pažiūrėk, ką padariau.

Tikrai reikia?

Taip.

Kvailystė.

Jis veikia. Galiu tavęs kai ko paprašyti?

Taip. Virvė turi būti įtempta.

- Atsitrauk. - Gerai.

Ką manai?

Manau, jog tai kvaila.

Ei.

Lorena?

Viskas gerai.

- Tai tebevyksta. - Kas?

Girdėjau grojantį pianiną apačioje

ir radau Kali ant grindų, šalia lovelės!

Gal ji tiesiog iš jos išlipo? Ar to nebuvo nutikę anksčiau?

Ką? Kas tau?

Renai, aš tiesiog noriu, kad viskas liautųsi.

Noriu, kad mūsų šeima vėl būtų tokia, kaip anksčiau.

Bet tai - nenormalu. Tie dalykai tebevyksta.

Elisos nebėra! Niekas apie tai nekalba! Kažkas ją nužudė!

Tuomet pakalbėkime.

Manai, kad aš tai padariau?

- Ne. Nemanau. - Gerai.

Nes aš žinau, kas nutiko.