192 ensimmäistä riviä.
22.41 VAL.
Jau bet kada.
Kas jau bet kada?
Kai kas pasipirš.
Žemė kviečia Lisę.
- Žemė kviečia Lisę. - Atleisk. Ką sakei?
Mes tik sakėme, kad kita prie altoriaus žengsi tu.
- Ne. Nežinau. - Jei tu nenori Vedžio, aš jį paimsiu.
Tu vis tiek iš esmės ištekėjusi. Kas tave stabdo?
Niekas. Tik dabar ne laikas.
Be to, Vedžis turbūt norėtų sulieknėti, kad smokingas tobulai tiktų, tad...
Tiesiog Liza būna Liza.
Žinai, kokia ji. Būtina, kad viskas būtų kuo sudėtingiau.
Ar sakiau, kad mačiau Penę iš univerkės?
Klok.
- Koreguota nosis, lūpos, papas. - Ką tu sakai.
- Liza Osgud, kur eini? - Tik į tuliką.
Gerai. Greičiau grįžk, nes po to vaišini tu.
Gerai.
Sveiki. Aš Liza Vedž.
Aš ponia Vedž.
- Vedž. Ponia Vedž. - Spruk, kol gali!
Neklausyk jos, Liza Vedž! Visos tave palaikome!
Jei su jo pavarde jautiesi tokia nelaiminga, mieloji...
- Aš... Taip. - ...aš sprukčiau dabar.
- Ei... - Atsiprašau. Taip.
Labas.
- Taip? - Labukas. Galima 10 stikliukų tekilos?
Norit padėklo?
Ne. Tiesiog išgersiu juos visus čia.
NEŽINOMAS NUMERIS
- Klausau? - Man negera.
Liza? Iš kur skambini? Kur tu?
Londone. Kažkur.
- Gerai, gera pradžia. - Taip. Skambinu gatvės telefonu.
Gatvės telefonu?
Telefonu, esančiu mažame šiltnamyje.
Taksofonu? Kodėl skambini man taksofonu?
Būtent.
Ne būtent... Gerai, pakartosiu klausimą.
Kodėl skambini man taksofonu?
Pamečiau savo telefoną.
O blogiausia, kad net neprisimenu, kur jį pamečiau.
Palauk. Bet prisiminei mano numerį?
Taip, savaime suprantama, Deni.
Deni!
- Taip. Pasakok. Kas vyksta? - Gerai.
Žinai, kad buvo mano draugės Džemos mergvakaris?
- Žinoma. - Gal aš vos truputį
išgėriau... Padauginau.
O paskui...
galimai trumpam atsijungiau.
Bet kai pabudau, jos visus turbūt pamanė,
kad išvažiavau namo, nes išėjo be manęs.
- Skambinai Vedžiui? - Taip.
Bet Vedžis... Kai jis užmiega, jo niekas nepažadins.
Klausyk, būk gera, susikaupk. Kur tu dabar esi?
Gerai, kalbu atvirai, gerai? Esmė tokia.
Aš paprasčiausiai nežinau.
Gerai. Nieko tokio. Nesijaudink. Susiaurinkim paiešką.
- Kur buvo klubas? - Taip.
- Jis buvo Hokstone. - Gerai.
- Ar ilgai ėjai? - Tarp 20 minučių
ir pusantros valandos.
Gerai. Truputį apsidairyk. Matai šalia kokių nors kelio ženklų?
Gal gali sekundėlę palaukti?
Liza?
Liza?
Deni, primink, ką aš veikiau?
- Gerai, klausyk. Štai ką padarysim. - Gerai.
Man nerūpi, jei tau teks apvogti pensininką.
Susirask telefoną ir atsiųsk man nuorodą į savo buvimo vietą.
- Gerai. - Taip.
- Kokią nuorodą? - Į vietą, kur esi.
- Aš jos nematau. - Ne.
Tu ir neturi ma...
Tiesiog surask telefoną ir atsiųsk man žinutę su savo buvimo vieta.
- Gerai. Taip. - Gerai.
Ką nori, kad parašyčiau?
Žinutė nesvar... Tai ne... Ne.
Gerai, tiesiog... Atsiųsk man žinutę
- „Sveikas, Deni.“ Parašyk, gerai? - Gerai.
Klausyk, aš tik noriu padėti tau grįžti namo.
Tai gal galėtum, prašau, padaryti tai dėl manęs?
Taip... Gal.
- Puiku. - Tikriausiai.
Tiks. Gerai.
Paskambink man šiuo taksofonu po pusvalandžio,
jei nerasi kito, gerai?
Jei nerasiu kito ko?
Liza, į taksofoną turi dėti pinigus.
Ne...
Perskambinti spauskite 1.
30 MIN. PRADĖTI
LONDONO ŠIAURĖ „OS EXPLORER“
HOKSTONAS
Nagi, Liza.
LAIKMATIS
- Labas! - Sveika.
Pagaliau gavai telefoną?
- Taip. Čia Elo telefonas. - Mane filmuoja „Tik Tok“?
Ne, nefilmuoja. Čia tik aš.
Aš Elo parduotuvėje. Elas turi telefoną ir parduotuvę.
Gali patikėti?
- Turiu parduotuvę nuo 1996 m. - Ką?
- Jis turi šitą parduotuvę nuo 1996 m. - Taip, girdėjau. Kur tu?
Sakiau, aš Elo parduotuvėje.
Aišku, Elo parduotuvėje.
Tiesiog paieškosiu jos žemėlapyje. Gali patikėti? Jos ten nėra.
- Keista. - Gan keista.
Taip. Būk gera, paklausyk. Kurioje Londone dalyje tu esi?
- Elai... - Taip?
Atleisk, kur mes?
Čia Velo gatvė Haknyje, mieloji.
- Tai gerai. - Gerai. Palauk...
Taip. Gerai, tu pakeliui namo, lyg ir.
- Tikrai? Tai gera žinia. - Taip.
Taip.
- Gerai. Iš ten gali parvažiuoti autobusu. - Aišku.
Lyg būčiau turėjusi ateiti į Haknį,
kad tai galėtų įvykti.
- Supranti, ką turiu galvoje, Deni? - Žinoma.
Gerai, taigi, iš ten iki namų važiuosi dviem autobusais.
- Pirmasis - 253-ias. - 253-ias.
Taip. O antrasis - 91-as.
Devyniasdešimt pirmas. Gerai.
- 253-ias. Devyniasdešimt pirmas. 253-ias... - Ką darai?
Dainuoju numerius.
Numeriai yra gan keisti, tiesa?
Būk gera, paduok telefoną Elui.
- Paduok jam telefoną. - Klausau.
Sveiki. Atleiskit, kad jus trukdau, bet gal galėtumėt
padėti mano draugei įsėsti į 253-ią autobusą?
Gerai. 253-ias autobusas sustoja priešais mano parduotuvę.
- Asmeniškai ją palydėsiu. - Ačiū Dievui.
Labai jums ačiū. Jūs geriausias.
Gerai. Liza, viskas gerai. Elas pasirūpins, kad įsėstum į autobusą.
- Kas tas Elas? - Kas tas Elas?
Ar tu...
Išsijungė.
02.15 VAL. - 02.16 VAL. - 02.17 VAL.
- Klausau. - Labas.
- Nepanašu į namus. - Ne.
- Šiek tiek susipainiojom su autobusais. - Įlipai ne į tą autobusą?
Ne. Į tą autobusą, bet jis važiavo ne į tą pusę.
Gerai. Lengva suklysti.
- Kur tu dabar? - Primink, kur aš?
Bermondsyje.
- Bermondsyje? - Jamaikos gatvėje.
Gerai. Kur Jamaikos gatvėje?
- Skalbykloje. - Koks skalbyklos pavadinimas?
- „Skalbykla“. - „Skalbykla“.
- Tikrai? - Taip.
„SKALBYKLA“
Čia Lena.
Ji išgelbėjo man gyvybę. Paskolino telefoną.
Labas, Lena. Ačiū, kad ja pasirūpinai.
Nesuk galvos, širduk. Ji pagyvina šią vietą.
- Gerai. - Ačiū, Lena.
- Iškviesiu tau taksi. - Ne.
Ne. Dar negali kviesti.
Matai, čia yra džiovyklė, ir mes bandom suprasti, kas viduje.
Aš manau, kad tai - didžiulė vyro formos pagalvė.
Lena mano, kad tai krūva liemenėlių. Susilažinome iš pinigų.
- Iš kiek? - Iš 150 svarų.
Liza, ne. Manau, Lena bando tave išdurti.
- Ką? Ne. Aišku, kad nebando. - Bando.
- Turi tučtuojau išeiti. - Ne, negaliu išeiti.
O jei aš teisi?
Bet aš mirštu iš bado. Gal netoliese yra kebabinė.
Kaip tu gali mirti iš bado?
Tu visą naktį kemši sausainius.
Ir man keista.
Pipa atnešė juos į mergvakarį.
Ir, nežinau, turbūt susikišau juos į krepšį
prieš atsijungdama.
Pipa atnešė sausainių į mergvakarį?
- Taip. - Nepulk į paniką. Jie su marihuana.
Ne, visai ne.
Liza. Kas nešasi sausainių skardinę į mergvakarį?
Pipai tiesiog patinka kepti. Nemanau, kad gerai ją pažįsti.
O Dieve.
Deni, manai, kad jie... Manai, kad apsinešiau nuo sausainių?
Taip. Ką darai? Nustok valgyti sausainius.
Atsiprašau. Tiesiog jie labai skanūs.
- Kiek jau suvalgei? - Penkis ar šešis.
- Penkis ar šešis? - Gal septynis.
- Gerai, taigi, aštuonis. - Turbūt apie dešimt.
Lena, ji tuoj išsijungs.
Kas ten?
Manau, kad lėlė. Ji turi snapą.
Kas skalbia lėlę antrą valandą nakties?
No comments yet. Be the first to leave one.