Still Up

22.41 VAL.

Aš vis dar nenoriu miego. Turbūt dėl spaudimo.

O jei neatsipalaiduosiu?

Kai noriu atsipalaiduoti, užsimerkiu ir įsivaizduoju, kad guliu šiltoje vonioje.

Nekenčiu vonios. Tiesiog drybsai savo paties purve. Kaip hipopotamas.

Todėl kaskart, išsimaudęs vonioje, po to nusiprausiu po dušu.

Absurdas.

Taip tiesiog padvigubini prausimuisi skirtą laiką.

Kodėl tiesiog nepalindus po dušu?

Nes man patinka maudytis vonioje ir sėdėti savo purve kaip hipopotamui.

Nieko keisto, kad rytais man nelieka karšto vandens.

Šaunuolė, kad tai darai.

Ne, aš noriu.

- Susitiksim rytoj. - Taip.

- Sėkmės. - Ačiū.

Gerai.

Pasiilgsiu tavęs.

Žinoma. Nes aš nuostabi.

Be to, kitą sąskaitą už vandenį apmokėsi tu.

Sąžininga.

- Labanakt, Vedži. - Saldžių sapnų.

- Taip, atsiprašau. - Judinkis, bičiuli.

Negaišink manęs.

Ačiū.

- Labukas. - Labas.

- Liza Osgud. - Gerai.

MIEGO KLINIKA „GYVYBINGUMAS“

Gal galite užpildyti anketą?

Ačiū.

- Jūsų palata - čia. - Ačiū.

Gal atnešti ko nors atsigerti?

Bet ką atiduočiau už baltą vyną.

- Aš nemanau... - Ne, juokauju. Atsiprašau, nereik. Ačiū.

Ačiū.

Gerai, taip, čia gan...

Gerai, klausimas. Kai išsimaudai vonioje, ar po to nusiprausi po dušu?

Ne. Taip padvigubintum prausimosi laiką. Nesąmonė.

Ačiū. Ir aš taip pasakiau. Atleisk, tik norėjau antros nuomonės.

Parodyk palatą. Kaip ji atrodo?

Įsivaizduoji Bazo Šviesmečio karstą?

Apie ką tu kalbi? Ne.

Truputį ne į temą, tiesa?

Bet, rimtai, turėtum apie tai pagalvoti.

Ką? Tu dar net nežinai, ar padeda.

- Tau tinka. - Ačiū.

Nuostabu. Būtent taip.

Aš jau išbandyčiau bet ką.

Manau, Vedžis išties ima dėl manęs nerimauti.

Vakar jis pričiupo mane, dedančią Popės žaislą ant viryklės.

Ką padarei?

Žinoma, tai buvo žaislinis virdulys,

bet negaliu nemiegoti, tiesa?

Ko tikiesi? Manai, jie tave išgydys?

Dieve, tikiuosi.

Jei pasiseks, jie galės ką nors padaryti

dėl mano neramių kojų sindromo.

- Tavo neramių ko? - Tiesiog labai keista.

Kaskart, kai bandau užmigti, atrodo, kad kojos nori keltis.

Tu su savo kojomis daliniesi tomis pačiomis smegenimis?

Taip, žinai, aš tuo nebesu tikra, Deni.

Tai tiesa.

Kas čia buvo?

Tai Deizė.

Kas ta Deizė?

Čia Deizė.

Iš kur ji atsirado?

Taip, prieš tai į duris pabeldė Adamas.

Kaip tu, biče?

Gal padarytum man didelę paslaugą ir pasirūpintum Deize?

Kas ta Deizė?

Ką? Deize, susipažink su Deniu.

Aš ją prižiūriu, kol ponia Džekson guli ligoninėje.

Jos angina vėl įsismarkavo. Bet ką tik gavau iškvietimą.

Gaisras chemijos gamykloje.

Deizė nereikalauja daug priežiūros.

Nors ji ir bando įveikti šiokias tokias bėdas. Žinai, emocines.

Kokias bėdas?

Jos psichiatrė sako, kad jai - klinikinė depresija.

- Dėl nepilnavertiškumo komplekso. - Atleisk, sakei, ji turi psichiatrę?

Deizė nemėgsta didelio garso, ryškios šviesos ar didelių staigmenų.

Ir jai labai nepatinka kritika. Tada ji įkrinta į duobę.

Tik pamaniau, supranti, žinant tavo bėdas,

judu turėtumėt tapti vandeniu neperliejami.

O jei ji labai susinervins, tada ponas Mažylis ją nuramins.

O kadangi esu puikus kaimynas, pasakiau...

Ne. Tikrai ne. Ačiū.

Gerai. Užeik.

- Čia mažas šunelis. - Mažas?

Galėčiau ją pasibalnot ir nujot į miestą. Pažiūrėk. Ji turi raumenis.

Blogiausia, kad jai nepatinka būti vienai. Pamėginau nueiti į tualetą.

O ji atlapojo duris, kad įeitų. Pamaniau, kad Ypatingoji oro tarnyba.

Gal jai tiesiog labai reikėjo į tualetą.

Matai, ji nuo manęs neatstoja.

- Ko iš manęs nori? - Tu jai patinki, Deni.

Turėtum džiaugtis.

Moteris, kuriai patinki. Ne taip dažnai nutinka.

- Žiauru. - Atsiprašau.

Šiaip jau, jei apie tai prakalbom, galvoju susisiekti su Eime.

Sakyk atvirai, kiek reikia laukti prieš parašant merginai,

- kuriai neseniai nukirtai pirštą? - Sakyčiau, 500 metų.

Rimtai?

Kaip gaila.

- Ji buvo nuostabi. Išties man patiko. - Taip.

Ji buvo labai linksma.

Labai, taip. Labai linksma.

- Prisimenu. - Ji buvo tokia linksma.

Klausyk, šiaip jau dabar negaliu kalbėti,

nes turiu pasistengti užmigti, gerai?

Taip, ir aš. Turbūt man reiktų eiti.

Tikrai? Ką planuoji?

Turiu pasiruošti pokalbiui dėl darbo.

- Su kuo? - Su „Rolling Stone“ žurnalu.

Ne. Baik. O Dieve. Deni, tai nuostabu.

Kodėl nieko nesakei?

Nes nenorėjau prisikalbėti.

Tai tik pokalbis, todėl nenoriu užbėgti įvykiams už akių.

Tik pokalbis? Ne, tai nuostabu. Patikėk. Tikrai gausi darbą.

Ne. Viską sugadinai. Ne, tu tą pasakei.

- Užtraukei man nesėkmę. - Ką... Ne.

Šaunuolis.

Kur dingai?

Liza. Aš - gydytoja Staford. Su Ket jau susipažinote.

Sveiki.

Taigi, šiek tiek paaiškinsiu, kas čia vyksta.

- Seksime jus šiais... - Polisomnografiniais magnetais?

Matau, truputį pasidomėjote.

Jie padeda mums įvertinti ir ištirti jūsų miego įpročius

bei jūsų kognityvinį elgesį. Pasitelkę šiuos rezultatus...

Parengsite strategiją, kaip išgydyti mano miego sutrikimą

ir sukurti nakties rutiną.

Regis, turime ekspertę, Ket.

Tai visai neerzins.

Jums tereikia paspausti „sutinku“.

Atsiprašau. Puslapis dingo.

- Atsiprašau. - Nieko tokio.

Aš tik pabandysiu su...

Man patinka jūsų batai.

Ačiū. Ket mano, kad jie truputį per daug akiplėšiški.

Aš nenorėjau, kad taip nuskambėtų.

Taip. Kol laukiame Ket.

Ar atsivežėte kokių nors stimuliantų, pvz., gėrimų su kofeinu

ar kokių nors prietaisų? Nešiojamąjį kompiuterį, planšetę, telefoną?

- Gerai. - Ne.

Ar buvote tualete?

Taip, nuėjau, bet nieko nepadariau.

Ar tai paveiks mano diagnozę?

Tai ne bėda. Jei naktį prireiks nueiti, galite.

Tik nepamirškite išjungti mikrofono. Štai tas mažas mygtukas.

- Radau. - Įspėkit spaudą. Praneškite karaliui.

Tiesiog paspauskit čia.

Dabar pusė dvylikos. Netrukus išjungsim šviesas.

Prašau, pamėginkit užmigti.

- Labos nakties. - Labanakt.

- Man tikrai patinka jūsų batai. - Vėloka, Ket.

BOUVIS IR PRINCAS - HOLOGRAMINĖ SUPERGRUPĖ

Kodėl turi taip apsunkinti mano gyvenimą? Tai tik katė. Ei.

Lipk čia. Dar palipk.

Lik vietoje. Žiūrėk.

Ir leisk man... O tada galėsiu...

Paklausyk. Būk čia. Atnešiu poną Mažylį.

Deize, kas čia? Žiūrėk, ką aš...

Kas per...

Ne, ką tu padarei?

O Dieve. Ką tu padarei? Tu, gauruota subine.

Deize, grįžk. Aš atsiprašau. Atsiimu savo žodžius. Atsiimu „subinę“.

Klausau?

Ji viską sunaikino.

Ką?

Visą pasiruošimą darbo pokalbiui. O jis - po 4 valandų. Los Andželo laiku.

- O Dieve. Tai siaubinga. - Taip.

Dar ir kaip. Viskas dingo. Pasiruošimas dingo. Idėjos dingo.

Viskas dingo. Buvau prirašęs kelis lapus apie Bouvį ir Princą.

„Holograminė supergrupė“. Buvau sugalvojęs „Kremuoti su „Creedence“,

„Galutinis atsisveikinimas“. Viskas dingo. Ji viską ištrynė.

Ir ištrynė taip, kad kažkodėl neįmanoma atstatyti.

Kaip tai įmanoma?

Kaip manai, ji - blogio genijus?

- Pala, kalbame apie šunį? - Taip, ji vaidina kvailelę.

Pakeitė kalbą mano kompiuteryje į ispanų.

- Ką? - Taip.

Įsijungiau „gedimų nustatymą“ ispaniškai, viskas buvo gerai,

bet dabar turiu skaityti puslapį apie gedimų šalinimą

dėl gedimų pašalinimo kita kalba. To jau per daug.

Mane tai pribaigs.

Atleisk. Žinau, kad turėtum miegoti,

bet tu vienintelė, kam galiu paskambinti.

Ne, niekis. Viskas gerai.

Klausyk, tik kvėpuok, gerai? Tiesiog žiūrėk... Kvėpuoji?

Deja, taip.

Gerai, duok man dvi sekundes.

Labukas. Atleiskit, man tikrai reikia į tualetą.

Ar tai... Galima?

Durys neužrakintos, panele Osgud.

Gerai.

Kaip laikaisi? Tau viskas gerai?

Taip. Geriau nebūna.

Gerai. Aš tik bandau rasti tuliką.

Aišku.

TUALETAS - LIFTAS - LAIPTAI

Sugavot su įkalčiais.