Cherry

Sveiki.

Man atsisėsti čia?

Galiu rūkyti?

Minutėlę.

Nuo ko man pradėti?

PROLOGAS

2007 M.

Man - 23-eji,

ir iki šiol nesuprantu, ką šiame pasauly veikia žmonės.

Rodos, šis pasaulis pastatytas ant nieko ir...

niekas neturi jokio pagrindo.

Užaugau šiame rajone.

Butai čia - neblogi. Kai kurie - su balkonais.

Ir medžiai - gražūs.

Aš jų irgi nesuprantu, bet man jie patinka.

Man jie patinka visi.

Medis turi būt gerokai sudarkytas, kad man nepatiktų.

Kartais imu abejoti, ar mano gyvenimas ko nors vertas.

Nėra taip, kad nesuvokiu pasaulio grožio.

Gražius dalykus aš priimu taip giliai širdin,

o jie taip ją sužeidžia, jog aš kone numirštu.

Tiesiog kažkas viduje traukia mane vis tolyn

kol nelieka nieko.

Kelią žinai, tiesa?

Triskart į kairę, nepasiklysi.

Lauksiu tavęs stovėjimo aikštelėje. Dvi, tris minutes, ne ilgiau.

Dėviu beisbolo kepuraitę,

raudoną šaliką, baltus susagstomus marškinius ir mėlyną striukę.

Dar džinsai, seni sportbačiai. Nieko išskirtinio.

Šalikas - tam, kad prisidengčiau apatinę veido dalį.

Nors man jau vėlu slėpti veidą.

Jau kuris laikas tuo užsiimu.

Ir mano veidas - jau nebe paslaptis.

Jokios signalizacijos! Manęs ieško policija! Mane nušaus!

Dieve mano. Kas čia vyksta?

Mano veidas - gana liūdnas, todėl man reikia pasistengti

ir apsimest kietu įsiutėliu, antraip jiems pasirodys, kad aš - bailys.

Ei!

Visi ant grindų! Tučtuojau, bliamba!

Plėšdamas bankus, daugiausia susiduri su moterimis,

todėl elgtis turi mandagiai.

Ponia, nieko asmeniško!

- Suprantu. - Kuo jūs vardu?

- Vanesa. - Sveika, Vanesa, smagu susipažinti.

Kuo tu vardu?

Šmaikštuolė, Vanesa. Atidaryk stalčių, po galais.

Tą akimirką, kai stovėjau į ją nukreipęs ginklą,

man kažkas užėjo.

Lyg ir liūdesys kažkoks.

Lyg būčiau žinojęs, kad viskas tuo baigsis.

Tik man nebuvo lemta šito suvokti iki šios

akimirkos.

PIRMA DALIS

PAČIOJE GYVENIMO PRADŽIOJE

PAMAČIAU TAVE

2002 M.

Pirmą sykį Emilę pamačiau, kai mokiausi viename vietos universitetų.

Šitas buvo Jėzuitų. Padori įstaiga.

Nenoriu meluoti,

bet tada galvojau: „Jetau, kaip norėčiau išdulkint šitą merginą.“

Gal dešimt sykių kviečiau tave vardu.

Atleisk. Klausiau muzikos garsiai.

- Labas. - Gražus megztinis.

Ačiū. Pirkau Koventry.

Senas, liūdnas niekšelio megztinis.

Mes kartu lankom anglų paskaitas.

Žinau. Neįdomios tos paskaitos, tiesa?

Taip. Bet tu visad ateini.

Taip.

Tai pasimatysim.

Ei, tu iš kur?

Iš Elbos, Niujorko valstijos.

Ir kaip ten?

Ežeras kaip ir čia. Miestelis kaip ir šis. Tik šūdinesnis.

Aš nuo mokyklos draugauju su viena mergina.

Tikrai? Kaip miela.

Ji mokosi Naujajame Džersyje.

Ji turi vardą?

Taip. Medison Kovalski.

Labai graži.

Taip. Supergraži.

Man labai patiko Emilė,

bet žadėjau Medison šį savaitgalį

atvažiuoti autobusu aplankyti ją koledže.

Ji gyveno bendrabutyje, o jos lovoj netilpo du,

bet

jos kambario draugė išvyko namo, nes...

Mirė jos močiutė.

Kaip gaila.

Baik tu. Ji jau sena buvo.

Na...

perduok Medison linkėjimų.

Medison elgėsi su manim kaip su durneliu.

Eime.

Ji vesdavosi mane į šūdinus vakarėlius.

Jaunimas maukė alų rūsyje su šlakbetonio blokų apdaila.

Ten tvyrojo alumi pradvisusi gašli raudonųjų žibintų rajono atmosfera.

Tvoskė žudančiu niūrumu.

Medison pažinojo kažkokie atsitiktiniai bičai.

Ji ten mokėsi vos mėnesį, o jie visi ją kažkodėl pažinojo.

Ji mėgo dėmesį, tai - normalu. Tiek to.

Tiesiog keistai jausdavausi, kai ateini į vakarėlį su mergina,

o ji šoka sau ant stalo lyg birbindamasi su vaiduokliu.

Aš turėjau darbą ir vaikščiojau į jį, nors galėjau užsiimt geresniais dalykais,

pavyzdžiui, niekuo. Bet...

Turėjau dirbti.

Senis Fatukas turėjo tuziną dukterų ir anūkių,

ir jos visos dirbo jo restorane.

Nežinau, ar jis turėjo anūkų, bet jei ir taip, jie ten nedirbo.

Visos jo anūkės važinėjo eskaladais, denaliais ar kuo ten.

Kai kurios susitikinėjo su mūsų padavėjais.

Jai patinka, kad ją kruštų į subinę.

Kad murkdytų jos veidą į pagalvę, ir dar spjaudytų ant jos.

Eina sau, jai tikrai kažkas negerai.

Įdomu, kas ją to išmokė?

- Labas. - Labas.

Nagi, parodyk man.

O, ne. Eina šikt. Šūdas! Bliamba!

Tu - vyras ar kas?

Mesk aukštai. Aukštai!

Kad net viršuje girdėtųsi, pimpiačiulpy.

- Velniop jį. - Velniop jį.

Ištvėriau tik dvi savaites.

Po darbo nuėjau pas Džeimsą Laitfutą.

Jis - geriausias mano draugas nuo pradinės laikų.

Jo tėvas mirė, kai jis buvo mažas, ir

jo mama mirė. O tada...

Tada iš karo grįžo jo brolis, visai pakrikęs,

todėl Džeimsas dažniausiai būna vienas.

Sveiks, žmogau.

Arba su manim.

- Kaip tu? - Gerai.

Man reikėjo į banką, ir Džeimsas pasisiūlė pavėžėti.

Tądien švietė saulė.

Paskui įlipo Rojus.

Jis dažo namus, bet tądien jis nedirbo.

Sveiki.

Džeimsas Laitfutas šaukė ant Rojaus dėl pusbrolio Džo,

- nes Džo kartojo... - Aš eisiu, todėl baigiam šią temą.

Rojau. Sakei jam? Pasakyk savo pusbroliui,

- kad neitų tarnaut į jūrų laivyną. - Kodėl aš turiu jam aiškint?

- Jis bus jūrų pėstininkas. - Nereikia, žmogau.

Pasakyk man nors vieną priežastį, gerai?

Aš nenoriu taip gyvent visą likusį gyvenimą.

Kam tau ta kariuomenė?

Aš nenoriu taip gyvent visą likusį gyvenimą.

Tau patinka tiesiog važinėti, žmogau?

Tikrai nori tokio gyvenimo?

Jis nori kažką veikti, tegu veikia. Po galais.

Tu atsakingas už pusbrolį, tu jį myli,

ir mes jį labai mylim.

O dabar sakai: „O, noriu pasiųsti jį į mirtį, bliamba“?

Ką tu darai?

- Ką tu sau manai? - Jau pasirašiau kontraktą, viskas.

Supratau tik pusę to, ką kalbėjo Džeimsas.

Negalėjau nepastebėti, koks bejėgis jis atrodė

mosuodamas tomis savo rankomis.

Jo tikriausiai niekas niekada gyvenime neklausys.

Šita mašina - ne šūdina.

Šūdina, žmogau. Šūdinesnės nebūna.

Reikia tik vandens stiklinės, kad variklis atvėstų.

Atneškit vandens.

Banke nutiko nesusipratimas.

Jie suklydo, ir aš atėjau išsiaiškinti.

Jūs man atsiuntėt baudą už limito viršijimą, bet tai - klaida.

Aš viską jau sumokėjau.

Štai.

Čia - nauja bauda.

Bet už ką? Po paskutinės įmokos iš sąskaitos neėmiau nė cento.

Ta įmoka padidino jūsų kredito balansą 10-čia dolerių.

Jums skyrus šią baudą, jūsų sąskaitoje

vėl susidarė neigiama suma.

Bet kaip galite pateikti dar vieną baudą už limito viršijimą,

jei buvau viską sumokėjęs?

- Įmoka neįkrito laiku. - Ne, aš sumokėjau grynais, čia.

- Ji neįkrito, pone. - Aš mokėjau grynaisiais. Čia.

Ji neįkrito.

Kitas.

Užjaučiu dėl mašinos, žmogau.

Šūdas, ne mašina.

Atgavai pinigus?

Ne.

Pakeliui į Džeimso namus, surūkėm Rojaus purkštos žolės suktinę.

Ir po kelių dūmų vėl pasijutom čempionais.

Kitą rytą išaušo puiki rudens diena, kvepėjo drėgnais lapais.

Nuėjau į Šeikerio aikštę susitikt su pažįstamais vyrukais.

Pavaišinau juos ksanaksu,

išrašytu man nuo panikos priepuolių.

BALTAODŽIUI VYRUI

- Pirmyn, chebra. - Ryjam.

- Ką ketinat veikti? - Eisim į vakarėlį

- tokios Magės namuose. - Geras. Galiu kartu?

Žinoma. Gal nori...

Manais jie mane pavaišino ekstaziu.

Aišku, kad noriu ekstazio.

Čia - tu?

- Labas. - Labas.

- Ką tu... - Pažįsti Magę?

- Ką? - Pažįsti Magę?

Lyg ir taip.