Rio 2

Kas iš tos meilės, jei jos nėra šalia?

Būdamas vienas Ir tu jauti tą patį

Trokštu, kad mane apkabintum

Nes tik su tavimi jaučiu ramybę

Sveiki atvykę į Rio!

Paklausyk manęs, branguti

Kas rytą nubudusi galvoju apie tave

Įdomu, ar tu tai žinai

Joks vakarėlis nemielas Jei tavęs nėra šalia!

Bet paklausyk manęs

Kas iš tos meilės?

Jei tai ne tavo meilė

Argi tai meilė?

Ar aš tavo mažoji mylimoji?

Jei tai ne tavo meilė

Ar tai pasiutusi meilė?

Pašėlęs vakarėlis Džiaugiuosi, kad visi esame drauge

Mažuti, judink kūną Sudrebinkim viską aplink

O dabar tu, Žydrūne

Aš?

Kas iš tos dainos, jei jos negirdi?

Negaliu įsivaizduoti šokio be tavęs

Nė neverta žiūrėti Į krintantį meteoritą

Jei aš ir tu Nesame šalia vienas kito

Paklausyk manęs, branguti

Kas rytą nubudusi

Galvoju apie tave

Įdomu, ar tu tai žinai

Joks vakarėlis nemielas Jei tavęs nėra šalia!

Paklausyk manęs

Kas iš tos meilės?

Jei tai ne tavo meilė

Kaip iš Minesotos kilusio paukščio, tavo judesiukai labai neprasti.

Tai ne koks ypatingas žingsnelis. Taip netyčia išėjo.

Bet ačiū už komplimentą.

Šaunu, kad Rafaelis sutiko pabūti su vaikais.

Panašu, kad būsi priversta su manimi praleisti visą vakarą.

Tu mano vienintelis ir nepakartojamas, Žydrūne.

Labai šaunu, nes aš čia vienintelis kitoks.

Ei, įsimylėjėliai! Laimingų Naujųjų metų!

Rafi! O kur mūsų...

Vaikai su Luizu. Atsipalaiduokite!

Susirūpinę. Net labai.

LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ

Luizai! O kur vaikai?

Ką? Vaikų aš neturiu.

Mūsų vaikai!

Oi, jūs apie tuos vaikus. Palikau juos su Taini.

Su Taini?

O ką? Ji puiki auklė.

Aš siaubinga auklė!

Bus siaubingai puiku!

Paskaičiavau viską taip,

kad kiekvienas sprogimas tiksliai sutaptų su ritmu.

Nebent būsiu kažkur suklydęs.

Štai kokia mano vizija.

Raudona, mėlyna, žalia, geltona, geltona! Purpurinė.

O štai mano vizija. Bum! Bam! Pykšt! Pokšt!

Abejoju, ar jūsų tėvams tai patiktų.

Pradedam!

Kur skrendi, paukšteli?

- Kas čia vyksta? - Tėti!

Brangučiai, taisykles žinote.

Be suaugusiųjų priežiūros fejerverkų šaudyti negalima.

Mes atsiklausėme Taini.

O tai dar blogiau. Atleisk, Taini.

Jūs man nieko neskolingi, pone Žydrūne.

Vaikai, kitąkart turite gauti mano leidimą.

Bet tu niekada mums neleidi.

Ne visada.

Tėti, tu nepripažįsti tiesos.

Brangute, ar aš visada sakau "ne"?

- Taip. Norėjau pasakyti ne. - Puiku.

Dabar ir mama elgiasi taip pat.

Mes esame paskutinės mėlynosios aros šioje planetoje.

Turime vengti pavojų. Paukščiai mėlynomis plunksnomis...

Privalo būti drauge.

Užuodžiu vištieną.

O ne!

Ne, ne, ne!

Jeigu suskaičiavau teisingai, šiandien jau 27 jo ištartas "ne".

Padėkite!

- Penki, keturi, trys, du, vienas! - Skriskite visi iš čia!

Laimingų Naujųjų metų!

O varge! Kodėl linksmintis gali tik tėtis?

Žiūrėkite! Pavyko!

Šiuos metus pradedame labai įspūdingai.

AMAZONIJA Karekuru upės kolonija

Amazonijos ekspedicija, septinta diena.

Iš Rio nuskridę 3200 kilometrus,

pasiekėme patį atogrąžų miškų centrą.

Esame augalų ir gyvūnų apsupty.

Jie visi kovoja dėl išlikimo.

O mes ramiai pasroviui leidžiamės žemyn upe.

Gal tu ir ramiai sau sėdi.

Koks dailus.

Spjauk, spjauk lauk!

Esame netoli Amazonijos putpelių perėjimo vietos.

Odontophorus gujanensis.

Prieš 6 mėnesius išgelbėjome šį mažą paukštelį

nuo kontrabandininkų.

Jis buvo paliegęs, aiškiai nepakankamai lesęs,

lūžusia koja. Bet dabar

mano patikimoji padėjėja...

Turiu omeny, mylinti žmona, gyvenimo partnerė paleis ją

atgal į gimtąją buveinę.

Viskas gerai.

Gali drąsiai lėkti.

Drąsiai.

Leisk man su ja pasikalbėti.

Drąsiau.

KEISTUOLIAI!

Manai, ji prisitaikys?

Viskam reikia laiko.

Sveika sugrįžusi namo.

Palūkėk minutėlę. Ką ji sako, Tulijau?

Jai labai sunku atsisveikinti.

Ne.

Manau, ji bando mus įspėti.

Visai ne, Linda.

Gal čia koks nors poravimosi šokis?

Tulijau, žiūrėk!

Greičiau, irkluok!

Gerai, gerai. Irkluok.

Atsargiai!

Irkluok, irkluok! Atgal, atgal!

Į dešinę! Ne, į kairę! Pirmyn! Ne!

Apsispręsk, Tulijau!

Derame kaip sūris ir saldėsiai!

O, ne!

Irkluok, greičiau!

Tulijau!

Linda! Linda!

Tulijau!

Ačiū Dievui, kad tu sveikas.

Tulijau, ar čia...

Linda! Tai neįtikėtina!

MĖLYNŲJŲ PAUKŠČIŲ DRAUSTINIS Rio de Žaneiras

Labas rytas, Pupa!

Pažiūrėkite, ką radau!

Žydrūne!

Vaikai!

Kur visi?..

Ar pasiruošę pusryčiauti?

Neįtikėtina.

Ar žinojai,

kad šie kvietiniai blynai turi dvigubai daugiau vitaminų ir mineralų,

nei paprasti blynai?

O mėlynės čia šimtąkart skanesnės.

O kur tos mėlynės?

Tėti!

Ar tu šitų ieškai?

Atnešk jas.

Tai paskutinės minutės. Jis nepaprastai greit lekia!

Jis nusitaiko!

- Meta! Įvartis! - Įvartis!

Taip, aš tai sugebu. Aš šaunuolis.

Tėti, atsargiai.

Ne.

Nepakartojama.

NAMAI NAMUČIAI

Labas, mama.

Pričiupo!

Metas skristi.

Brangioji, tu alkana?

Žydrūne, juk mes apie tai kalbėjome.

Nejaugi? Aš ne...

Taip. Tai ką tu ten turi?

Pusryčius.

Labai linksma. O jei rimtai, kas čia?

Brazilinis riešutas.

Niekada netikėjau, kad rasiu tokį taip arti miesto.

Noriu išmokyti vaikus, kaip išlukštenti.

Turi omeny šitaip?

Braziliniai RIEŠUTAI

Tėtis mums jau parodė.

Palauk, grįžk atgal.

Mama! Tėti!

Jus rodo per televizorių!

Daktaras Tulijus Monteiras, didis Brazilijos paukščių žinovas,

paskelbė atradęs kai ką ypatingo.

Aptikome laukinių mėlynųjų arų

Amazonės džiunglių glūdumoje.

Anksčiau buvo manyta, kad mėlynųjų arų beveik nelikę.

O paskutinė jų šeima labai saugoma

Mėlynųjų paukščių rezervate Rio de Žaneire.

Mes įžymybės!

Jei tai tikrai šie paukščiai - jų buveinė liks saugi.

Ten gali būti visas jų būrys.

Jeigu taip ir yra, mes juos surasime ir saugosime.

Labas, Žydrūne!

Sveika, Linda!

Mes nesame vieni.

Tokių kaip mes yra ir daugiau.

Kaip nuostabu. Esu tikras, kad jie...

Aš visąlaik maniau,

kad mes esame vieni.

Bet juk nebuvo taip blogai.

Žinoma, ne.

O jei mūsų iš tiesų yra visas būrys.