Dolittle

Kartą gyveno keistas daktaras,

išgarsėjęs ypatingu gebėjimu.

Jis mokėjo susikalbėti su gyvūnais.

Garsas apie dr. Dolitlį pasklido po visą platųjį pasaulį.

Į jį kreipėsi net pati Anglijos karalienė.

Atsidėkodama jam už pagalbą, ji padovanojo nuostabius rūmus,

kurių durys buvo atviros visiems padarams.

Visas jo laikas priklausė gyvūnams,

tačiau savo širdį jis atidavė vienintelei moteriai -

bebaimei tyrinėtojai Lilei.

Jiedu apkeliavo visą pasaulį ir patyrė neužmirštamų nuotykių.

Gindami padarus, kurie negalėjo apsiginti patys.

Jiedu buvo puiki komanda.

Netrukus ši komanda tapo šeima.

Gyvendamas su Lile, Dolitlis buvo labai laimingas.

Tačiau vieną dieną ji išvyko į kelionę.

Lilė žuvo jūroje.

Apimtas sielvarto, jis užrakino savo rūmų vartus

ir užsisklendė nuo viso pasaulio.

O man ir kitiems gyvūnams, kuriuos jis išgelbėjo,

beliko svarstyti, kas galėtų išgelbėti jį?

Tačiau vieną rytą Dolitlio gyvenime

atsirado neįtikėtinas padaras.

Labai ypatingas berniukas.

Pasauly, kuriame žmonės laikė gyvūnus savo nuosavybe, maistu ar sportu,

šis berniukas elgėsi visiškai kitaip.

Ne ten žiūri, žiopliuk.

Gerai.

Jaunėlis juos pabaidys. O tu šausi, aišku?

Gerai. Puikus planas, tėti.

Pasiruošk. Šautuvą ant peties.

Ar tikrai to reikia, dėde?

Nesnausk, vaikine.

Antis!

Žiūrėk, štai jos. Šauk.

Nusitaikyk. Šauk.

O, ne, aš negaliu!

Šauk, pasakiau.

Ir vėl tyčia prašovei.

Žiūrėk. Šįkart jis į kažką pataikė.

O, ne.

Turime jam padėti.

Žinoma.

Negalima palikti gyvūno kentėti. Klaidas reikia ištaisyti.

Štai, imk.

Jis - tikras keistuolis.

Sek paskui Polę.

DOLITLIO RŪMAI ĮEIKITE, ĮŠOKUOKITE AR ĮSKRISKITE

„Dr. Džono ir Lilės Dolitlių namai.

„Mes gydome gyvūnus.“

Sek paskui Polę.

Slaptas įėjimas.

Pole? Kur tu?

Geras šunelis.

Didelis, gauruotas...

Gorilų pasitikėjimo vadovas

Negerai.

Šiuose namuose yra tik vienas žmogus - aš.

Nekreipk į juos dėmesio.

Niekas neišvengs Kalahario spąstų, žmogau.

Jie - unikalaus dizaino. Regis, pasigavai berniuką.

Pažiūrėsiu. Pala. Nieko nenoriu matyti.

Išvarykit jį.

Giliai kvėpuok, daktare. Deb-Debė - su tavim.

Nebijok, Džonai. Tai - tik berniukas.

Tai - galimybė.

Tai - košmaras!

Atsiprašau.

Ką tu ten darai?

Atvykau iš Bakingamo rūmų labai svarbiu reikalu.

Sakyk, ar čia gyvena Džonas Dolitlis?

Kas tu?

Aš esu ledi Rouzė.

O kas tu toks?

Stabinsas.

Gali man padėti nusileisti ant žemės?

Tai prieštarauja Dolitlio taisyklėms.

Priminkit man, kodėl žmonės nesilaiko taisyklių?

Jei žmogų per arti prisileidi,

nukenti labiau nei tada, jei apskritai jo neprisileistum.

Teisingai, daktare?

Gana apie tai. Grįžkime prie nusistovėjusios tvarkos.

Turime nemažai reikalų.

Džonai! Susiimk.

Negali ignoruoti žmonių tik todėl, kad jie - žmonės.

O jei jiems reikia pagalbos?

Ei, apsimetam negyvais.

Juokinga.

Čy-Čy, gal tu atidarysi vartus? Esi vienintelis, turintis rankas.

Na, jau ne. Ir taip pavargau žaisdamas šachmatais.

Čy-Čy, nepamiršk, ko mokėmės.

Būk drąsus ir atsikratyk jų.

Ir nepamiršk mantros.

„Aš nesu baimės įkaitas?“

Tu nesi baimės įkaitas.

Ar jau esi čia buvęs?

Man karalienė viską papasakojo.

Tai - labai keisti namai.

Esu pasiruošęs viskam.

Nuostabu.

Gorila atidaro vartus.

Kaip karalienė ir sakė.

Minutėlę...

Atnešiau sužeistą voveriuką.

Ir kodėl aš tave išleidau?

Sveiki.

Ak, tik pažiūrėkit.

Tave sunku atskirti nuo šakelės.

Prašau išeiti. Čia - mano slaptavietė.

Manęs čia nėra.

Jums ten patogu?

Taip. Labai. Tęsk.

- Daktaras Dolitlis? - Taip, aš.

Karalienė jus kviečia į Bakingamo rūmus.

Tęsk.

Tikriausiai žinote, kad ji sunkiai serga.

Ar suprantate, ką jums sakau?

O tu supranti, ką aš tau sakau?

Tęsk.

Sakyk greičiau ir palik mane ramybėje!

Man absoliučiai niekas nerūpi.

Paukšteliai parodys tau kelią iš čia.

Viskas tvarkoje.

Priešpiečiai - po minutėlės.

Skaniai kvepia, daktare.

Ačiū.

Ei, daktare, šįkart palik ir mums kąsnelį.

Nepyk, daktare. Regis, vaikų aš irgi bijau.

Nieko tokio. Nagi, prie stalo.

Šiandien siūlau labai skanų sultinį.

Nepatikėsit, kas įkliuvo į tinklą.

Karalienei reikia jūsų pagalbos, sere.

Gal tu neprigirdi?

Jau sakiau - daugiau tuo neužsiimu.

Kuo neužsiimate?

Nebegydau žmonių.

Įsibrovėlis!

Nesijaudinkite. Man viskas gerai.

O man - ne.

Mano namuose - chaosas.

Jis priklauso jums?

Man čia niekas nepriklauso.

Jošis turėjo problemą, todėl ir atsidūrė pas mane.

Jam nuolatos šalta.

Atsinešiau sužeistą voveriuką.

Nežinau, ką su juo daryti.

Kaip jis susižeidė?

Aš jį pašoviau.

Ką? Negirdžiu, ką sakai.

Aš jį pašoviau. Netyčia.

Žinoma, atsitiktinis šūvis.

Žmonės niekada nepasikeis.

Jam labai skauda.

Labai prašau, padėkite jam.

Imk šitą

ir šitą.

Aš...

Aš... Aš...

Per daug gražus, kad mirčiau.

Ką sakai?

Jis - gyvas.

Deb-Debe, Džipai.

Įjunkite lempas, dezinfekuokite operacinę.

Negalite rūpintis voveriuku,

kai gresia pavojus Anglijos karalienės gyvybei.

Tu manęs nepažįsti.

Nepamesk jo.

Ypatinga padėtis. Dėmesio, ypatinga padėtis!

Daktaras sugrįžo.

Pakentėk, mažuli.

Jau seniai šito nedariau.

Gerai pasiruoškime, kad nenuviltume daktaro.

Nebijok. Mes tau padėsime.

Ką gi, pradedame voveriuko gelbėjimo operaciją, gerai?

Gerai.

Kai pabusi, viskas bus gerai.

Jei mirsiu, prisiekiu, imsiu tau vaidentis.

Sterilizuok skalpelius. Nelaižyk instrumentų.

Ligonio būklė stabilizavosi.

Jie susikalba tarpusavyje

savo kalba.

Išėjo pro kairįjį skilvelį - labai gerai.

Deb-Debe, žnyples, prašau.

Prašau.

Čia - salieras. Prašiau žnyplių, Deb-Debe.

O, atsiprašau. Prašau.

- Vėl salieras. - Žnyplės?

- Ne, morka. - Žnyplės?

Ne, dar vienas salieras.

Aišku. Žnyplės.

Ne, ir vėl salieras. Nesivargink, pats pasiimsiu.

Ir aš norėčiau mokėti kalbėtis su gyvūnais.

Čy-Čy, kaktą.

Kai turėsi laisvą minutę, nuvalyk ir man.

Oi. Atsiprašau.

Noriu gyventi čia ir tapti Dolitlio mokiniu.

Jos didenybės nurodymu ši žemė paskelbta gamtos draustiniu.

Jei ji mirs, nuosavybė į žemę pereis iždui,

ir šie rūmai bus uždaryti.

Uždaryti?