Wish (望み)

NORAS

Gyveno kartą jaunuolis,

kuris tikėjo, kad nėra nieko svarbiau už norą.

Žinoma, ne bet kokį norą.

Tokį, kuris verčia širdį plakti stipriau.

Tokį, kurio dėka tampi savimi.

Bet jis taip pat žinojo, kaip sunku gali būti

tokį norą išpildyti.

Kaip lengva norus sužlugdyti.

Taigi, jis nusprendė tai pakeisti.

Jis be paliovos tyrinėjo pasaulio magiją

ir tapo galingu burtininku,

galinčiu apsaugoti nuo blogio ir piktų ketinimų bet kurį jam perduotą norą,

o geriems ir nusipelniusiems žmonėms net ir išpildyti jų norus.

Burtininkas nežinojo, ar pasaulis norės jo dovanos.

Bet drauge su ištikima žmona jis rado tobulą salą

pačioje Viduržemio jūroje.

Jie įkūrė ypatingą karalystę,

kur buvo laukiami visi, visos šeimos, nesvarbu, iš kur jos atvyko.

Negalėtų laivas plaukti greičiau?

Ir jų džiaugsmui, žmonės atvyko,

įsikūrė ten iš įvairių kampelių,

įteikė savo norus ir padėkojo už jo apsaugą,

vildamiesi, kad vieną gražią dieną jų norai bus išpildyti.

Ir visi pritaria,

kad niekas to labiau nenusipelnė

nei mano senelis.

Labiausiai mylintis,

gražiausias

žmogus, kuriam šiandien sukanka 100 metų.

Viskas?

Baigei pliurpti?

Valentinas niekada nebaigia pliurpti.

O, kad galėtume tave suprasti.

Karalius šiandien rengia norų išpildymo ceremoniją!

Viskas!

Negali būti sutapimas, kad Karalius surengė norų ceremoniją

per tavo gimtadienį.

Tuk, tuk, tuk, pabelsk į medį.

Šiandien tavo vakaras, Saba .

Aš tai jaučiu.

Aša, iškepkime tortą.

Ne.

Bet aš mėgstu tortus.

Turiu galvoje, negaliu.

Vedu ekskursiją, o tada...

Turiu padėti. Turiu padėti Dalijai.

Taip. Taigi...

- Kodėl taip kalbi? - Kaip?

Ką rezgi?

Kodėl manot, kad kažką rezgu?

Nes pažįstu tavo pauzes.

Bręstu.

Mano pauzės keičiasi.

Aša!

Negaliu kalbėti, pavėluosiu.

Pasimatysime norų ceremonijoje.

Nė už ką nepraleisčiau.

Turiu gerą nuojautą!

Aš – čia!

Aš – čia.

Minutėlę.

Tuoj atgausiu kvapą.

Hola , shalom, salam.

Visi pasiruošę?

Sveikinam Rožių mieste mes svečius

Čia gražiausi darbai kalba patys už mus

Nėra kitos vietos, kur tiek staigmenų

Kur sapnai susijungia su tikrove kartu

Jei nori, šok į valias

Arba plaukais palieski pėdas

Kilk aukštyn į erdves

Ir kelias kur nori tave nuves

Nes čia, mūsų Rožių mieste

Paversim norais ką tiktai norim

Be jokių abejonių

Tik čia mūsų Rožių mieste

Vargu ar jausies nuliūdęs

Ir išsipildys daugybė svajonių

Namai tiek man, tiek tau

Mums visiems

Miestely Rožių

Taigi, mūsų karalius Magnifikas vardu

Jo dėka džiaugiamės Rožių miestu

Jo rankos lyg liepsnos, o akys – žaibai

Ne, ne, ne, juokauju.

Jis galingas labai

Jis kaip ir mes

Ir žavus

Norėčiau pabučiuoti jus!

Ak, mieloji!

Gal magija

Išpildys norą staiga

Ir kai aštuoniolika metų sukaks

Tau savo norą jam atiduoti teks

Ir gautą norą jis saugos labai

O kartą per mėnesį išpildys tikrai

Galbūt tai bus tavo noras

Arba Saba Sabino Taip nekantru

Ar skaudu?

Ar verki?

Ak, noro tu nepasiilgsi, Kai ištarsi: „Iki“

Nes čia, mūsų Rožių mieste

Paversim norais ką tiktai norim

Be jokių abejonių

Nes čia, mūsų Rožių mieste

Vargu ar jausies nuliūdęs Ir išsipildys daugybė svajonių

Namai tiek man, tiek tau

Mums visiems

Miestely Rožių

Aš įteiksiu savo norą.

Ar tikrai pamiršti savo norą, kai jį įteiki?

Pamiršti ir nesigaili.

Noriu susipažinti su karaliumi.

Tau pasisekė. Šiandien vyks norų ceremonija.

Galite pasilikti ir pažiūrėti.

- Man patinka maistas! - Skanaus.

Nuostabu!

- Noriu čia gyventi. - Aš irgi.

- Neketinu išvykti. - Skanumėlis!

Pagalbos!

Geriausia drauge ir visų racionalių dalykų garbės daktare.

Pokalbis – po valandos...

O aš taip jaudinuosi, atrodo, sprogsiu.

Pokalbis. Koks pokalbis?

Dalija?

Turi omenyje pokalbį su mūsų aksominiu, saldutėlaičiu karaliumi?

Prašyčiau, nekalbėk taip.

Mano geriausia draugė – karaliaus mokinė.

Būsiu žymi.

Nebemoku kalbėti.

Neturiu žodžių.

Ar mano burna persikreipė? Atrodo, kad persikreipė.

Greičiau, paklausk manęs darbo pokalbio klausimo.

Gerai, Aša, kokios tavo silpnybės?

Silpnybės?

Kai jaudinuosi, tampu neracionali.

Ne, ne.

Tu labai rūpestinga.

Tikrai? Palauk. Čia silpnybė?

Dėl to ji ir tobula.

Prašom.

Atsipalaiduok.

Tave supa draugai.

Sausainiai?

- Sausainiai. - Man patinka sausainiai.

- Aš pirmas. - Atsargiai.

- Iš kelio! - Taip.

Sausainiai.

Duok man sausainių.

- Šalin! - Ramiau.

- Pasitrauk. Gerai. - Mėgstu sausainius.

- Safi, jie su citrina. - O, ne.

Taip.

Gyvenimas nesąžiningas.

Imk mano.

Bazima, iš kur tu atsiradai?

Labas.

Imk ir mano. Negaliu valgyti.

Tiesa. Turi pokalbį su karaliumi.

Ei, pažiūrėk į mane.

Nesijaudink. Mes būsime čia, su tavimi, kai susimausi.

Gabai.

Štai kur tie sausainiai.

Safis ant tų nusičiaudėjo.

Oi, ačiū.

Fui.

Žodžiu.

Nekaltinu tavęs, kad bandai apgauti sistemą.

Ką? Aš nieko nebandau apgauti.

Liaukis.

Nedumk akių.

Karalius išpildo savo mokinių norus...

Paprastai ir jų šeimos narių.

Ne visada.

Gal ir visada.

Palauk, ar tavo Saba šiandien nesukanka 100 metų?

Nekreipk į jį dėmesio.

Jau nekalbu apie tai, kad tau bus 18-a.

Su gimtadieniu.

Po kelių mėnesių...

Ne šiandien.

Kai įteiksi savo norą Karaliui,

tikriausiai nenori, kad tau baigtųsi kaip Saimonui, ką?

Ką, kas negerai su Saimonu?

Nežinau.

Dabar tu nuobodokas.

Neįsižeisk.

Aš tapau nuobodus?

Visi taip manote?

- Apči. - Ne, ne nuobodus. Tiesiog...

Ramesnis.

O, Saimonai, nesijaudink. Tu vis tiek esi tu...

Esu tikra, kad tavo norą greitai išpildys.

Ne taip, kaip tavo vargšui Saba , kuris vis dar laukia...

Karalienė.

- Jūsų didenybe. - Karaliene.

Dievulėliau.

Aša, karalius pasirengęs tave priimti.

Dabar? Aš vėluoju? Maniau, kad...