The Irony of Fate, or Enjoy Your Bath! (Ironiya sudby, ili S legkim parom!)

Andrejus Miagkovas Barbara Brylska Jurijus Jakovlevas

Eldaro Riazanovo filme

LIKIMO IRONIJA, ARBA PO PIRTIES

Netipiška istorija, kuri galėjo nutikti tik naujametę naktį.

Scenarijaus autoriai: Emilis Braginskis, Eldaras Riazanovas

Taip pat vaidina:

Liubovė Dobržanskaja, Olga Naumenko.

Lija Achedžakova, Valentina Talyzina

Aleksandras Širvintas Georgijus Burkovskis ir kiti.

Pamaskvio kaimai - Tropariovo Čertanovo, Medvedkovo,

Beliajevo, Bogorodcskojės ir žinoma, Čeriomuškos nė neįtarė

kad jie taps nemirtingi.

kad tomis liūdnomis dienomis, kai juos visam laikui šluoja

nuo žemės.

Čeriomuškoms buvo pavadintos garsios naujosios statybos,

nusidriekusios mūsų sostinės pietvakariuose.

Dabar bemaž kiekvienas tarybinis miestas turi savas Čeriomuškas.

Kadaise nepažįstam mieste jauteisi vienišas ir pasiklydęs.

Aplink viskas buvo svetima namai, gatvės, gyvenimas.

Dabar kitaip: Žmogus bet kuriame mieste jaučiasi kaip namuose.

Mūsų protėviai absurdiškai kankinosi dėl kiekvieno projekto.

Nūnai visuose miestuose dygsta típiniai kino teatrai „Raketos“,

kuriuose rodomi tipiniai vaidybiniai filmai.

- Gal turit apelsinų? - Apelsinai ten.

Gatvių pavadinimai nelepina įvairove. Kuriame mieste nėra

1-osios sodų, 2-osios užmiesčio, 3-osios fabrikinės?

1- oji parko, 2-oji industrinė, 3-oji statybininkų. Gražu, tiesa?

Vienodos laiptinės, dažytos tipine spalva, tipiniuose butuose -

standartiniai baldai, o į beveides duris įstatytos tipinės spynos.

- Ženia, turiu netikėtą pasiūlymą. - Tikrai? Negąsdink.

Ženia, sutikim Naujuosius kartu.

Žinoma, kartu. Mes ir ketinam.

- Nesupratai. Visai kartu. - Kaip „visai“? Nesuprantu.

- Neikim pas Katanianus. - Galia, nepatogu. Juk susitarėm.

Jie - mano draugai. Be to tu jau paruošei krabų mišrainės.

Aš taip mėgstu krabus. - Tuo labiau - abu ir suvalgysim.

- Kur mes juos suvalgysim? - Ženka, koks tu nesupratingas.

Naujuosius sutiksim pas tave.

Štai čia?

- O kaip Katanianai? Beje, Olegas siūlo Naujuosius

sutikti Ostankino bokšto restorane. Paduok viršūnėlę.

Jis sukasi - Kas sukasi?

- Restoranas. - Jei nori suktis, prašom.

- Naujuosius noriu sutikti su tavim. Tik su tavim.

Tikrai? Gerai.

- Koks kvailelis. - O ką dar pasikviesim?

- Būtent, kad nieko. Supranti? - Kaip nieko? O mama?

- Ji išeis. Viską paruoš, padengs stalą. Tavo mama šaunuolė.

- Puiki mintis. Kaip man pačiam nešovė į galvą?

- Juk kas nors turi sugalvoti. Ženia, liaukis!

Palauk, o kaipgi Katanianai?

Beje, Olegas man Naujuosiuis siūlo sutikti Suzdalės vienuolyne.

Velniop Olegą ir vienuolyną.

Ženka, aš nenoriu į vienuolyną. Noriu būti su tavim.

Su manim?

- Atleiskit, kaip rasti 3-ąją statybininkų gatvę?

- Už tų aukštų namų. Į kairę. Ten pamatysit cerkvę.

Ačiū, supratau.

- Naujuosius sutiksim dviese. Tik mudu. Aš išgersiu.

- Na? - Imsiu siautėti.

Įsidrąsinsiu. - Na?

- Ir pagaliau tau pasakysiu viską, ką turiu pasakyti.

- Ženka, nejaugi tu man po 2 metų draugystės pasipirši?

- Palauksim Naujųjų, kurantų. Palauksim, palauksim.

Baiminuosi, kad tu niekada neišdrįsi.

- Čia seno viengungio bailumas. Žinai, aš jau kartą piršausi.

Mano didžiai nuostabai, ji sutiko. Bet paskui įsivaizdavau, kaip ji

gyvens mano kam baryje ir man kasdien šmėžuos prieš akis.

Neiškentęs pabėgau į Leningradą.

- Nuo manęs irgi pabėgsi? - Ne, nuo tavęs nepabėgsiu.

Viskas nutarta galutinai ir negrįžtamai.

Laikiausi, laikiausi ir pasidaviau.

- Ženia, kaip manai, kada žmonės dainuoja?

- Kada? Per demonstracijas. - O dar?

- Gal operoje? Įkaušę? - Kvailiuk, žinai kada?

Neturėdami klausos ir balso?

- Kai laimingi. - Teisybė.

- Marina Dmitrijevna, su Naujaisiais ir įkurtuvėmis.

- Ko rėki? - Kas atsitiko?

- Mama, kas ten atėjo? - Kaimynė - svogūnų.

- Kas atsitiko? - Pavelai, ateik rytoj, gerai?

- Rytoj negaliu, šiandien išskrendu į Leningradą.

Laimingo kelio.

Ko siautėji? - Mama, kas ten vėl?

- Teta Vera, atsiuntė telegramą. - Marina Dmitrijevna, prisimenat,

kaip vaikystėje mus mokėt sakyti tik tiesą?

- Būna, kad melas pateisinamas. - Taip?

O kad pirtyje musų laukia Miša su Saša?

Po pirties skrendu į Leningradą. - Linksminsitės be Ženios.

Tai ko skrendi į Leningradą? - Irka užtruko komandiruotėj,

tad, Naujuosius nori sutikti Leningrade. Kas atsitiko?

- Kol kas - paslaptis. - Kokia paslaptis?

Ateis laikas - sužinosi.

- Mudu su Ženka neturim paslapčių.

Drožk į pirtį.

- Ženia, man metas. Šiandien dar turiu daugybę darbų.

Galia...

- Kas? - Galia...

- Kaip čia sakoma? Aš myliu tave.

Būk mano žmona.

- Bet aš šmėsčiosiu tau prieš akis.

Šmėsčiok. Aš to labai noriu.

Štai raktas. Ateik 11-ą, sutiksim Naujuosius.

Mišrainę atsinešti?

Mišrainę?

- Nesupratau pagrindinio dalyko. Tu sutinki?

Na, juk raktus paėmiau.

- O ką tai reiškia? - Nieko. Supratai?

Pasimatysim vakare. Mamai linkėjimų.

- Galia bet dėl Katanianų negerai išėjo. - Apsieis

Mama!

Žinai, mama, atrodo, vesiu. - Ir man taip atrodo.

Ir kaip tau patinka Galia? - Juk tu ją vesi, ne aš.

Bet tu - mano mama.

Svarbu, kad tą prisimintum po vedybų. Imk.

- Vadinasi, Galia tau nepatinka? - Nesu sužavėta, bet ji nekvaila,

išauklėta. Be to jei dabar nevesi, nevesi niekada.

Bet man tik 36 m.

- Labai netaktiška priminti mano amžių.

Bet aš nepykstu. Leisk. Liaukis! Nepykstu, juk esu šaunuolė.

Tuoj viską paruošiu ir išeisiu pas draugę.

Kur nukišai taures? - Tuojau surasim. Čia!

- Persikėlęs nieko nerandi. - Nėra taurių. Kur jos? Štai!

Visgi kodėl jai kritau į akį? Ji už mane daug jaunesnė. Gražuolė.

- Aš irgi stebiuosi, kad ji išsirinko tave, tokį žioplį.

- Kodėl žioplį? Ko užsiminei apie Leningradą?

Kai peršiesi vienai, neprisimink kitos.

- Tai štai kaip tas daroma? Dabar man viskas aišku.

Dabar žinau, kaip pirštis. - Plepys!

- Kas čia vis skambino, Pavelas? Pavelas. Skrenda į Leningradą.

Išprašiau, kad tau netrukdytų.

- Gal man visgi nueiti į pirtį? Juk jie manęs laukia.

Nieko blogo, jei Naujuosius sutiksi švarutėlis.

Sutarta. Einu į pirtį.

Aš suprantu,

Vonia kiekvienam bute - gerai. Patogu, civilizacijos rodiklis.

- Man sakai? - Tau.

Bet pats prausimosi procesas, pirty prilygstantis iškilmingoms

apeigoms, vonioje tėra purvo apsiplovimas

- Tu čia man sakai? - Tau.

Be to, kokie vonioje gali būti linkėjimai geros pirties?

- Imk šviežutėlio. - Ar vonioje būna garo?

Miša teisus - pirtis apvalo.

- Vaikinai, kad ir kaip čia smagu, bet man metas.

- Visgi tu negeras žmogus. - Kodėl?

- Mes tavęs laukiam... - Kodėl laukiat?

- Gal nori išlipti sausas iš balos? Nenori atšvęsti savo vedybų?

- Čia pirtyje. - Kodėl ne?

- Vaikinai, Ženia teisus, pirtyje neparduoda.

Žinoma, pirtyje

Be manęs jūs visi pražūtumėt. Štai.

- AŠ negersiu. Negaliu. - Po vieną, man - į oro uostą.

- Vyrai, nesijaudinkit, visiems reikia sutikti Naujuosius.

- Vyrai, rytoj. Ateikit pas mane. Juk taip retai susitinkam.

Supažindinsiu su žmona. Rytoj būsiu Leningrade. Gerk.

- Įdomu, ką pagaliau išsirinkai. - Ne ką, o kokią.

Degtinė po alaus - baisu. Aš po naktinio budėjimo, krūva ligonių.

- Štai šokoladukas. Ne kažin kokia, bet užkanda.

- Tik gurkšnelį ir viskas. - Pavelai, pasakyk tostą.

Tu iš mūsų iškalbingiausias. - O tu siaurakaktis

Labai ačiū.

Aš kalbu. - Puku.

- Vaikinai, išgerkim už Lukašiną - droviausią mūsiškį

kuris pagaliau įveikė šį trūkumą ir vedė paskutinis iš mūsų visų.

Ženia, dabar rimtai, kaip draugui: Būk laimingas.

- Ženia, būk laimingas. - Ačiū. Už tai reikia išgerti.

Kaip vyrui.

Klausyk, kuo ji vardu?

- Užsikąsk. - Jos nuostabus vardas - Galia.

Svarbiausia, kad retas.

- Vaikinai, padėtis be išeities. Už Galią reikia išgerti.

Už Galią - iki dugno.

- Galka, būk laiminga. - Vaikinai, visgi jūs niekšeliai.

Poliklinikoje dirbau išsyk po naktinio budėjimo.

- Papasakok, kaip susipažinai. - Čia visa istorija.

Ji atėjo pas mane į polikliniką. - Tai ji nesveika?

- Ne. Jai buvo išniręs sąnarys. - Būtent todėl už tavęs ir išteka.

- Išgerkim į jų sveikatą. - Ar tu juos gimdai?

Žmona liepė nupirkti svečiams.

- Vyrai, jei taip ir toliau, aš oro uosto nepasieksiu.

- Paša, pasitikėk manimi. Aš niekuomet neapgirstu.

Duok savo bilietą. - Aš kategoriškai...

Pagalvos, kad esu alkoholikas.

- Vaikinai, negirdėta - gydytojas atsisako gerti į sveikatą.

- Kas man šovė į galvą eiti su jumis į pirtį?

- Dabar pasakok, kaip su ja susipažinai.

- Aš? - Taip.

- Su kuo? - Su Galia. Gal dar ką nors turi?

- Išgerkim už viengungį. - Valio! Užtai reikia

Įsivaizduoju skandalą, jei kartais pareisiu švęst namo.

- Vaikinai, man gimė svarbus tostas!

- Tau daugiau negalima, šiandien tavo piršlybos.

- Nepamiršau. - Jei pamirši, priminsiu.

Juk aš niekuomet neapgirstu.

- Bičiuliai, išgerkim už draugystę. - Šaunuolis.

- Gražiai kalbi, turi oratoriaus dovaną.

- Nusifotografuokim... pasisverkim bruderšaftą.

Kiek mudu kartu sveriam?

Vaikinai, man gimė švelnus vyriškas tostas.

- Viskas, mums reikia į oro uostą. - Ko?