The Window (La ventana)

Turėjau keistą sapną.

Buvau penkių ar šešių,

ir mano mama įėjo į kambarį dailia suknia.

Ji pristatė jauną ponią

kaip mano auklę.

Nemačiau savo tėvo, bet galėjau jį girdėti

kviečiant mamą. Jie tikriausiai ėjo į pobūvį.

Girdėjau muziką

ir žmones, šokančius apačioje,

taigi įsivaizduoju, kad pobūvis buvo namuose.

Bet keisčiausia

kad po 80 metų

Vėl pamačiau jaunos ponios veidą.

Kur aš jį laikiau?

Kokiame savo galvos kampelyje jį slėpiau?

Dabar bandau į jį įsikabinti,

kad neprarasčiau visam laikui.

LANGAS

Dabar viskas sausa.

Pasakyk Albertui, kad išvėdintų čiužinį.

- Kokias paklodes? - Šviesiai mėlynas.

Ką norėtum valgyti?

Praverstų ėriuko koja.

O kas, jei jis nevalgo mėsos?

Jie sako, kad europiečiai nevalgo mėsos.

- Jis čia anksčiau nesilankė? - Ne, kol aš čia esu.

Atrodo, kad jis ir Donas Antonijus nesikalba.

Kodėl?

AIbertas sakė, kad jie susipyko.

San Juan. Farina skambina.

Paruošk viską.

San Juan... Farina skambina. Baigiau.

Taip, Done Farina. Kaip tu?

Būsiu netoli, stai galiu atiduoti kelis čekius.

- Kaip Donas Antonio? Baigiau. - Geriau. Baigiau.

Tada užsuksiu. Baigiau.

Be problemų. Baigiau.

Būsiu prieš pietus. Baigiau.

Lauksime tavęs.

Farina atveža čekius.

Tikriausiai nepasiliks pietų.

Ne, tikiuosi, kad ne..

Ar duoti jam uogienės?

Ne, geriau ne.

Jis neliūdės?

Duok jam becukrės.

Labas rytas, kaip tu šiandien?

Gerai, gerai.

Nepamiršk, tavo sūnus šiandien atvyksta.

Kaip galėčiau užmiršti?

Ir pianinas?

Ar tas vyras atvyksta?

Taip, Albertas jį paims nuo sankirtos.

Tikrai geras pianinas,

Vokiškas.

Tik ne vėl!

Ar tau nepatinka, kaip tai darau?

Turi tam įgūdį.

Tai nesiskųsk.

Visas šitas šlamštas verčia mane jaustis blogai.

Padaro mane silpną.

Pasakyk daktarui. Aš tik seku jo nurodymus.

Gerai, pasodinkime tave pusryčių.

Ar gausiu sviesto ir uogienės? Taip, sviesto ir uogienės.

- Ne dietiškos? - Ne, įprastos.

Gerai.

Ar nori vėliau rašyti?

Taip, galbūt.

Gerai, po pusryčių atnešiu kompiuterį.

Gerai.

Ar jautiesi blogai?

Ne, turėjau keistą sapną.

Košmarą?

Ne.

Tikrai labai gražų sapną.

- Pasakyk Albertui, kad ateitų. - Gerai. Pasakysiu.

- EmiIse. - Taip?

Negaliu priimti PabIo kaip sergantis žmogus.

Pažiūrėk, ar mėlynas švarkas geras, ar nereikia lyginimo.

Pasakysiu Maria deI Carmen.

Labas rytas.

- Kaip jūs? - Užeikite, prašau.

Paliksiu lagaminėlį čia.

- ir paimk antį. - Paimsiu, Albertai. Gerai.

Kaip kelionė

Ilgoka. Išvykau vakar vakare.

- Šiek tiek toli, tiesa? - Šiek tiek.

Padėk savo daiktus čia.

Tai čia galiūnas.

Taip, nuimsiu dangtį.

Negrotas ilgą laiką.

Dono Antonio sūnus grodavo.

Jis garsus pianistas,

ir Donas Antonio nori, kad pianinas būtų jam suderintas.

Tai jis, matai?

Koks pianinas!

Steinvay! Geriausias, koks yra.

Taip, jis turi didelę sėkmę.

Ir dabar jis gyvena Europoje.

Taip, reikia vykti į užsienį, kad padarytum karjerą.

Gerai, pažiūrėkime.

Pianinai kaip moterys. Turi vis pažaisti.

Jei tu ne...

Atsiprašau, aš tik juokavau.

- Tik juokai. - Gerai.

- Tikriausiai neturėjau pusryčių? - Labai miela iš jūsų.

- Norėtum kavos, arbatos ar matės? - Kava bus gerai.

Tuoj atnešiu.

Done Antonio.

AIbertai,

prašau, nusileisk į podėlį

ir surask didžiausią butelį.

Didelį butelį vyno. Atnešk man, prašau.

- Reikės rakto, Done Antonio. - Štai.

- Ir atnešk atgal. - Žinoma.

Visada atnešu atgal, Done Antonio.

Atsiprašau. Štai.

Dėkui. Patrauksiu.

- Roberto Giorgio. - Labas. Malonu susipažinti.

- Kokia prabanga! Rankų darbo? - Taip.

- Ir šios bandelės? - Taip, mes jas gaminame čia.

Nuostabus dalykas apie kaimo gyvenimą.

mes neturime tokių malonumų mieste.

Atsiprašau.

Tu ne iš čia, tiesa?

Ne, aš iš Santiago deI Estero.

- Santiago. - Taip.

Ir turi šeimą čia?

Ne, atvykau viena.

Gerai.

Taip. Dabar, jei atleisi.

Atsiprašau, dar vienas dalykas.

Kas yra moteris šiame paveiksle?

Nežinau.

Atrodo panaši į tave, ar ne?

Žiūrėk, Donai Antonio. Kokia miela diena!

Pasodinkime tave čia, ir pakeisiu paklodes.

- Sėskis čia. - Palauk.

Leisk pažiūrėti.

Nagi, Done Antonio, turime sunkią dieną.

ar buvo žalos paskutinę naktį?

Ne, audra buvo neilga.

Kelios sulūžusios šakos.

Pasakiau EmiIse, kad šį vakarą noriu atrodyti gražiai.

- Prisimeni mėlyną švarką? - Taip.

- Vieną su monograma. - Nori vilkėti švarką lovoje?

Ne, nebūsiu lovoje.

Negaliu būti lovoje.

negali tampytis lašelinės aplink namus.

Prisimeni, kaip mus sukrėtei paskutinį kartą?

Dailiai atrodysi su savo chalatu.

Ir galbūt galėsi priimti Pablo krėsle.

Paklausime daktaro.

Done Antonio, ar šitas?

Pažiūrėkime.

Done Antonio, ką tu darai?

Noriu

pakelti tostą, kai atvyks Pablas.

Šis butelis virš 40 metų senumo.

Mano žmona ir aš laikėme jį specialiai progai.

Neketinai jo gerti, ar ne?

- Atsiprašau? - Neketinai jo gerti?

Ne.

Donas Farina klausė, ar priimi čekius, apmokamus per 60 dienų.

- 60 dienų? - Taip.

60 dienų yra amžinybė.

Ne, sakyk jam, kad mokėtų laiku.

Done Antonio, Ką tavo sūnus norės valgyti?

Kaip aš galiu žinoti po visų metų?

Gal jis vegetaras. Jie sako, kad europiečiai nevalgo mėsos.

Ką?

Žinoma, kad jie valgo mėsą!

- Kaip daržovių sodas? - Gerai.

Tikriausiai nukentėjo per audrą.

Sutvarkysime.

- Ką darysime su šitais daiktais? - Turime padėti į sandėlį.

Padėk man su lova.

- O, ji sunki. - Šiek tiek.

Kiek laiko ponas PabIo bus čia?

Nežinau. Spėju, kad kelias dienas.

Kas ten?

Atrodo, kaip paveikslas.

- Ar galiu pažiūrėti? - Gerai, bet palik kaip buvo.

Kas tai?

Nesuprantu.

Keista.

Kodėl jis jį pasiliko?

EmiIse!

Ateinu!

Taip, Donai Antonio?

Laikiau pinigus šioje knygoje.

Jų ten nebėra.

- Na? - Nežinau.

Tikriausiai padėjai kur nors kitur.

Ne, aš nepamirščiau.

Ne.

Gerai, pasakysiu Maria deI Carmen, ir išsiaiškinsime.

- EmiIse! - Taip, pone.

- Tai labai rimta. - Taip, pone.

- Ko jis norėjo? - Įprasta. Pametė pinigus.